Sudervėlė arba Sudervė – upelis Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste; Neries kairysis intakas. Prasideda pelkėtose pievose ties Zujūnais. Aukštupyje prateka tvenkinių grupę šalia Buivydiškių dvaro. Toliau teka į pietus greta Girulių miško. Įteka į Nerį 148,2 km nuo jos žiočių, netoli Gudelių, priešais Vilniaus termofikacinę elektrinę. Prie upelio yra saugomas gamtos paveldo objektas – atragis Skaityti plačiau.
Sereikiškių parko ąžuolas – seniausias ąžuolas Vilniuje, senamiestyje, Sereikiškių parko pietiniame pakraštyje, ties įėjimu iš Šv. Brunono Bonifaco gatvės, netoli pėsčiųjų tilto per Vilnią. Jo amžius siekia 400 metų. Ąžuolas nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Rekonstruojant Vilniaus Bernardinų sodą, dar vadinamą Sereikiškių parku, 2012 metų Skaityti plačiau.
2013 m. vasario mėn. palyginti apleista sostinės istorinė vieta pradėta tvarkyti (pašalinti avariniai ir menkaverčiai medžiai, atvertos erdvės). Iki šiol ganėtinai neigiamą socialinį atspalvį turėjusiame parke pradėta infrastruktūros gerinimo programa, gaivinimas įvairiais renginiais, žaliąsias erdves labiau pritaikant žmonių poreikiams. Skveras suformuotas paskutinį sovietmečio dešimtmetį, buvusių reformatų kapinių vietoje. Tuomet Pylimo gatvė buvo Komjaunimo. Sovietmečiu reformatų Skaityti plačiau.
Pavilnių regioninį parką puošia Vilnios slėnis. Vilnios ilgis – apie 80 kilometrų. Vilnios ištakos – aukščiausioje Medininkų kalvyno dalyje, Vindžiūnų kaimo apylinkėse. Upės aukštupio dugnas gana akmenuotas, vietomis labai sraunus – per vieną kilometrą upelis nusileidžia 4,5 metro žemyn, o per visą savo ilgį iki Neries nusileidžia daugiau nei 125 m. Apylinkėse yra keletas piliakalnių, Skaityti plačiau.
8,5 ha dydžio parkas atidarytas 2011 m. spalio mėn. pabaigoje. Šį parką ir poilsio zoną buvo įsipareigoję įkurti sporto arenos ir vandens parko statytojai. Naujajam parkui sutvarkyti 2,4 mln. Lt skyrė teritorijos plėtotojai – viešoji įstaiga „Ozo pramogos“. Parko teritorijoje išsaugota čia dar nuo ledynmečio šalia gamtos objekto – Šeškinės ozo – susiformavusi ežerėlių sistema, Skaityti plačiau.
Liepa Mikalojaus Daukšos kieme yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas išskirtinis medis, augantis Vilniuje, senamiestyje. Liepa žaliuoja M. Daukšos kieme prie Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto. Daukšos kiemas yra mėgstama Vilniaus universitete studijuojančių istorikų susibūrimo, švenčių rengimo vieta, nes pagrindiniai kiemo korpusai priklauso Istorijos fakultetui. Kiemo centre auga liepa, aplink kurią išdėstyti suoliukai. Be kitų renginių, fakulteto Skaityti plačiau.
Vilniaus miesto parkas, esantis Naujojoje Vilnioje, centrinėje mikrorajono dalyje, tarp gyvenamųjų namų bei Pramonės rajono, palei kairįjį Vilnios krantą. Parkas yra tarp Vilnios upės bei Pramonės, Karklų, Pergalės ir Gerovės gatvių. Parke įrengti suoleliai, pasivaikščiojimo takai, per Vilnelę nutiesti du pėsčiųjų tiltai. Stovi sovietiniais laikais pastatyta pramonės darbininko skulptūra. Gerovės parke yra Naujosios Vilnios senasis Skaityti plačiau.
Džocharas Dudajevas (čečėnų kalba Дудин Муса кант Жовхар, rusų Джохар Мусаевич Дудаев) gimė 1944 m. vasario 15 d. – žuvo 1996 m. balandžio 21 d. Gechi Ču, Urus Martano rajone – buvo SSRS aviacijos generolas majoras (1980 m.) ir pirmasis Čečėnijos prezidentas (1991 – 1996). Žuvo 1996 m. per Rusijos slaptųjų tarnybų surengtą pasikėsinimą. Skveras Skaityti plačiau.
Sapiegų parko liepa – seniausių Vilniaus liepų, auganti Antakalnyje įsikūrusių Sapiegų rūmų (buvusios Sapiegos ligoninės) parke, netoli ištaigingų įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės. Sapiegoms priklausiusios rezidencijos parkas – seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Parką juosianti siena padėjo iki mūsų dienų išlikti ne tik seniesiems parko medžiams, bet ir baroko Skaityti plačiau.
Kasparas Bekešas (Békés Gáspár, 1520 – 1579) buvo vengrų didikas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas. Faktiškai valdė Transilvaniją, buvo sosto įpėdinis. Pralaimėjo kovą dėl sosto Steponui Batorui. Vėliau su juo susitaikė ir pastarajam tapus Lietuvos ir Lenkijos valdovu vadovavo samdytai vengrų artilerijos ir pėstininkų kariuomenei, dalyvavusiai lietuvių ir lenkų valstybės karuose. Pasižymėjo 1577 m. ginant Skaityti plačiau.