36636123_10209180861797189_6645761003436900352_n

Bekešo kalnas

Kasparas Bekešas (Békés Gáspár, 1520 – 1579) buvo vengrų didikas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas. Faktiškai valdė Transilvaniją, buvo sosto įpėdinis. Pralaimėjo kovą dėl sosto Steponui Batorui. Vėliau su juo susitaikė ir pastarajam tapus Lietuvos ir Lenkijos valdovu vadovavo samdytai vengrų artilerijos ir pėstininkų kariuomenei, dalyvavusiai lietuvių ir lenkų valstybės karuose. Pasižymėjo 1577 m. ginant Skaityti plačiau.

vaidotu piliakalnis2

Vaidotų piliakalnis

Vaidotai – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vokės krante. Buvusi pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis. Pietuose ribojasi su Pagiriais ir Keturiasdešimt Totorių, vakaruose su Metropoliu ir Daniliškėmis. Vaidotai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose paminėta 1375 m. Vietovės istorija labai susipynusi su Baltosios Vokės, kuri priklausė Vaidotų apylinkėms, istorija. Čia buvusios Radvilų ir Žmijovskių-Olizarų valdos. Dešiniajame Skaityti plačiau.

ribiskiu erozinis kalvynas2

Ribiškių erozinis kalvynas

Ribiškių erozinis kalvynas išsidėstęs pietinėje Pavilnių regioninio parko dalyje, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje (275 ha.). Ši vietovė yra rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, kairiajame Vilnios krante. Kalvyną vakarų-rytų kryptimi kerta Vilniaus-Minsko geležinkelis ir Juodalis kelias. Pietinį kalvyno pakraštį žymi Minsko plentas. Pietvakariniame kalvyno pakraštyje stūkso Liepkalnis su Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m.). Kalvynas Skaityti plačiau.

staviskiu piliakalnis

Staviškių piliakalnis

Verkių gatvės pabaigoje, priešais kolektyvinius sodus yra Staviškių piliakalnis (arba Naujųjų Verkių), datuojamas I tūkstantmečiu. Jis supiltas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršūnė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Šiauriniame krašte yra 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė su vienu metru aukštesniu viduriu. 2000 Skaityti plačiau.

valakampiu atodanga2

Valakampių atodanga

Netoli pirmojo Valakampių pliažo yra atodanga, kuri driekiasi 30 m, aukštis – 1 m. jos sluoksnius sudaro juodos spalvos gitija, kuri formavosi prieš atslenkant paskutiniam ledynui, kai toje vietoje buvo upės senvagė. Mokslininkai 1959 m. tyrinėjo Valakampių šlaito tarpledynmečio sluoksnius, sudarė rastų sporų – žiedadulkių spektrus ir diagramas. Dabar atodanga apaugusi krūmais ir žolėmis. Atodanga Skaityti plačiau.

Kučkuriškių piliakalnis (Barsukynės kalnas)

Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Kučkuriškėse, Pavilnių regioniniame parke, Ancučių kraštovaizdžio draustiniame, kalvotame paviršiuje (aukščiausia apylinkių kalva – 287 m) yra Kučkuriškių piliakalnis arba Naujosios Vilnios piliakalnis, Barsukynės kalnas. Tai vienas iš neseniai atrastų Vilniaus piliakalnių ir į paveldo objektų registrą įtrauktas 2009 m. rugsėjo 11 d. Iš pietų pusės jį juosia Vilnios upė, o iš Skaityti plačiau.

neravu piliakalnis4

Neravų piliakalnis

Tai vienas iš keleto piliakalnių esančių Vilniaus miesto teritorijoje. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Neries kairiajame krante. Aikštė trikampė, pailga Šiaurės rytų – Pietvakarių kryptimi, 60 m. ilgio, 41 m pločio Pietvakarių krašte. Pylimas 40 m ilgio, 1,5 m. aukščio, 10 m pločio, už kurio yra 6 m pločio, 1 m gylio griovys. Rytų – Šiaurės Skaityti plačiau.

puckoriu piliakalnis2

Pūčkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objekto MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) – piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilnios tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 13-14 a. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo Skaityti plačiau.

serpantinas3

Tuputiškių serpantinas

Serpantinas – tai kalnuotųjų vietovių kelias. Kadangi kelias eina kalnų šlaitu, tai būna siauras, smarkiai vingiuotas ir besitęsiantis šimtus kilometrų, nes padarytas su nedidele įkalne. Tuputiškių serpantinas – vingiuotas kalnuotos vietovės kelias yra unikalus Lietuvoje. Akmenimis grįstas serpantinas buvo nutiestas XX a. pradžioje ir sujungė Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį kaip geležinkelininkų gyvenvietę, pradėtą statyti 1908 Skaityti plačiau.

ozas3

Šeškinės ozas

Šeškinės ozas driekiasi Šeškinės seniūnijoje, tarp „Akropolio“ ir Gelvonų gatvės gyvenamojo kvartalo. Tai tikra gamtinė Vilniaus įžymybė. Šeškinės ozas dar 1964 m. buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Iki tol ozas buvo ne kartą niokojamas. Nuo bombų, iškastų tranšėjų, apkasų ozas ypač nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Pokario metais šioje vietoje daug metų buvo sprogdinamos mieste Skaityti plačiau.