Liepa Sapiegų parke

Liepa Sapiegų parke

Sapiegų parko liepa – seniausių Vilniaus liepų, auganti Antakalnyje įsikūrusių Sapiegų rūmų (buvusios Sapiegos ligoninės) parke, netoli ištaigingų įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės. Sapiegoms priklausiusios rezidencijos parkas – seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Parką juosianti siena padėjo iki mūsų dienų išlikti ne tik seniesiems parko medžiams, bet ir baroko Skaityti plačiau.

36636123_10209180861797189_6645761003436900352_n

Bekešo kalnas

Kasparas Bekešas (Békés Gáspár, 1520 – 1579) buvo vengrų didikas, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas. Faktiškai valdė Transilvaniją, buvo sosto įpėdinis. Pralaimėjo kovą dėl sosto Steponui Batorui. Vėliau su juo susitaikė ir pastarajam tapus Lietuvos ir Lenkijos valdovu vadovavo samdytai vengrų artilerijos ir pėstininkų kariuomenei, dalyvavusiai lietuvių ir lenkų valstybės karuose. Pasižymėjo 1577 m. ginant Skaityti plačiau.

nedidelis gamtos parkas2

Buivydiškių parkas

Buivydiškių parkas – didelis rekreacinės paskirties želdynas, apimantis senąjį Buivydiškių dvaro parką ir pokario metais įkurtą naująjį peizažinį parką šalia dabartinės Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto. XVI a. Buivydiškių dvarą iki 1790 m. valdė Radvilos, vėliau dvaro savininkai dažnai keitėsi. Buivydiškių dvaro parkas pradėtas kurti dar XVII a. Jį formuojant įtakos turėjo terasinis reljefas. Terasos ir Skaityti plačiau.

vaidotu piliakalnis2

Vaidotų piliakalnis

Vaidotai – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vokės krante. Buvusi pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis. Pietuose ribojasi su Pagiriais ir Keturiasdešimt Totorių, vakaruose su Metropoliu ir Daniliškėmis. Vaidotai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose paminėta 1375 m. Vietovės istorija labai susipynusi su Baltosios Vokės, kuri priklausė Vaidotų apylinkėms, istorija. Čia buvusios Radvilų ir Žmijovskių-Olizarų valdos. Dešiniajame Skaityti plačiau.

misijonieriu saltiniai2

Misionierių (Žiupronių) šaltiniai

Istoriniuose aprašymuose Paupys dėl reljefo, upės, kanalų ir greta esančių sodų išliko kaip vienas gražiausių Vilniaus priemiesčių. Šiuo metu išlikęs tarp Paupio ir Subačiaus gatvių XVIII a. įkurtas Misionierių sodas (Kūdrų parkas) su trimis tvenkiniais. Subačiaus gatvės gale tryško šaltiniai, vadinami Žiupronių (vėliau – Misionierių) vardu. Žiupronių šaltiniai, Misionierių šaltiniai – Vilniaus miesto šaltiniai, kurių Skaityti plačiau.

dvarcioniu saltinis5

Dvarčionių šaltinis

Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus Skaityti plačiau.

ribiskiu erozinis kalvynas2

Ribiškių erozinis kalvynas

Ribiškių erozinis kalvynas išsidėstęs pietinėje Pavilnių regioninio parko dalyje, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje (275 ha.). Ši vietovė yra rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, kairiajame Vilnios krante. Kalvyną vakarų-rytų kryptimi kerta Vilniaus-Minsko geležinkelis ir Juodalis kelias. Pietinį kalvyno pakraštį žymi Minsko plentas. Pietvakariniame kalvyno pakraštyje stūkso Liepkalnis su Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m.). Kalvynas Skaityti plačiau.

staviskiu piliakalnis

Staviškių piliakalnis

Verkių gatvės pabaigoje, priešais kolektyvinius sodus yra Staviškių piliakalnis (arba Naujųjų Verkių), datuojamas I tūkstantmečiu. Jis supiltas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršūnė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Šiauriniame krašte yra 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė su vienu metru aukštesniu viduriu. 2000 Skaityti plačiau.

verkes upelis3

Verkės upelis

Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Skaityti plačiau.

vokes upe3

Vokės upė ir jos slėnis

Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis – pasroviui ir prieš srovę. Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio-Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ežere. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų kaimo nedidelis – 30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta Skaityti plačiau.