misijonieriu saltiniai2

Misionierių (Žiupronių) šaltiniai

Istoriniuose aprašymuose Paupys dėl reljefo, upės, kanalų ir greta esančių sodų išliko kaip vienas gražiausių Vilniaus priemiesčių. Šiuo metu išlikęs tarp Paupio ir Subačiaus gatvių XVIII a. įkurtas Misionierių sodas (Kūdrų parkas) su trimis tvenkiniais. Subačiaus gatvės gale tryško šaltiniai, vadinami Žiupronių (vėliau – Misionierių) vardu. Žiupronių šaltiniai, Misionierių šaltiniai – Vilniaus miesto šaltiniai, kurių Skaityti plačiau.

dvarcioniu saltinis5

Dvarčionių šaltinis

Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus Skaityti plačiau.

ribiskiu erozinis kalvynas2

Ribiškių erozinis kalvynas

Ribiškių erozinis kalvynas išsidėstęs pietinėje Pavilnių regioninio parko dalyje, Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje (275 ha.). Ši vietovė yra rytinėje Vilniaus dalyje, Rasų seniūnijoje, kairiajame Vilnios krante. Kalvyną vakarų-rytų kryptimi kerta Vilniaus-Minsko geležinkelis ir Juodalis kelias. Pietinį kalvyno pakraštį žymi Minsko plentas. Pietvakariniame kalvyno pakraštyje stūkso Liepkalnis su Laimio kalnu – aukščiausia Vilniaus vieta (235 m.). Kalvynas Skaityti plačiau.

staviskiu piliakalnis

Staviškių piliakalnis

Verkių gatvės pabaigoje, priešais kolektyvinius sodus yra Staviškių piliakalnis (arba Naujųjų Verkių), datuojamas I tūkstantmečiu. Jis supiltas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršūnė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Šiauriniame krašte yra 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė su vienu metru aukštesniu viduriu. 2000 Skaityti plačiau.

verkes upelis3

Verkės upelis

Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Skaityti plačiau.

vokes upe3

Vokės upė ir jos slėnis

Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis – pasroviui ir prieš srovę. Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio-Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ežere. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų kaimo nedidelis – 30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta Skaityti plačiau.

valakampiu atodanga2

Valakampių atodanga

Netoli pirmojo Valakampių pliažo yra atodanga, kuri driekiasi 30 m, aukštis – 1 m. jos sluoksnius sudaro juodos spalvos gitija, kuri formavosi prieš atslenkant paskutiniam ledynui, kai toje vietoje buvo upės senvagė. Mokslininkai 1959 m. tyrinėjo Valakampių šlaito tarpledynmečio sluoksnius, sudarė rastų sporų – žiedadulkių spektrus ir diagramas. Dabar atodanga apaugusi krūmais ir žolėmis. Atodanga Skaityti plačiau.

kuckuriskiu piliakalnis3

Kučkuriškių piliakalnis (Barsukynės kalnas)

Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Kučkuriškėse, Pavilnių regioniniame parke, Ancučių kraštovaizdžio draustiniame, kalvotame paviršiuje (aukščiausia apylinkių kalva – 287 m) yra Kučkuriškių piliakalnis arba Naujosios Vilnios piliakalnis, Barsukynės kalnas. Tai vienas iš neseniai atrastų Vilniaus piliakalnių ir į paveldo objektų registrą įtrauktas 2009 m. rugsėjo 11 d. Iš pietų pusės jį juosia Vilnios upė, o iš Skaityti plačiau.

neravu piliakalnis4

Neravų piliakalnis

Tai vienas iš keleto piliakalnių esančių Vilniaus miesto teritorijoje. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Neries kairiajame krante. Aikštė trikampė, pailga Šiaurės rytų – Pietvakarių kryptimi, 60 m. ilgio, 41 m pločio Pietvakarių krašte. Pylimas 40 m ilgio, 1,5 m. aukščio, 10 m pločio, už kurio yra 6 m pločio, 1 m gylio griovys. Rytų – Šiaurės Skaityti plačiau.

puckoriu piliakalnis2

Pūčkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objekto MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) – piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilnios tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 13-14 a. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo Skaityti plačiau.