staviskiu piliakalnis

Staviškių piliakalnis

Verkių gatvės pabaigoje, priešais kolektyvinius sodus yra Staviškių piliakalnis (arba Naujųjų Verkių), datuojamas I tūkstantmečiu. Jis supiltas atskiros kalvos pietinėje dalyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. Viršūnė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Šiauriniame krašte yra 50 m ilgio ir 40 m pločio aikštelė su vienu metru aukštesniu viduriu. 2000 Skaityti plačiau.

verkes upelis3

Verkės upelis

Verkės upelis juosia Verkių kalną iš vakarinės pusės. Upelis ilgai buvo vadinamas Bevardžiu. Jo ilgis siekia tik 2,9 km, jis įteka dešinėje Neries pusėje, 172, 7 –ajame km nuo jos žiočių. Upelio pradžia – buvusioje Verkių sengirėje, iš kurios belikę įspūdingi senieji ąžuolai. Upelis suteka iš dviejų mažų upelių, prasidedančių pelkėtame ir ežeringame Verkių miške. Skaityti plačiau.

valakampiu atodanga2

Valakampių atodanga

Netoli pirmojo Valakampių pliažo yra atodanga, kuri driekiasi 30 m, aukštis – 1 m. jos sluoksnius sudaro juodos spalvos gitija, kuri formavosi prieš atslenkant paskutiniam ledynui, kai toje vietoje buvo upės senvagė. Mokslininkai 1959 m. tyrinėjo Valakampių šlaito tarpledynmečio sluoksnius, sudarė rastų sporų – žiedadulkių spektrus ir diagramas. Dabar atodanga apaugusi krūmais ir žolėmis. Atodanga Skaityti plačiau.

puckoriu piliakalnis2

Pūčkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objekto MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) – piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilnios tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 13-14 a. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo Skaityti plačiau.

markuciu dvaras2

Markučių parkas „Puškinovkė“

Markučių apylinkės žymios savo gražiu kraštovaizdžiu. Šios vietovės istorija siekia net  XIV a. Nors garsusis poetas A. Puškinas niekada nėra apsilankęs nei Lietuvoje, nei Vilniuje, bet jo jaunesnysis sūnus Grigorijus Puškinas 1883 m. vedė Aleksejaus Melniko dukrą Varvarą Melnikovą – Moškovą. Markučių dvarą tėvas jai buvo padovanojęs kaip kraitį 1875 m. Nors Grigorijaus ir Varvaros Skaityti plačiau.

serpantinas3

Tuputiškių serpantinas

Serpantinas – tai kalnuotųjų vietovių kelias. Kadangi kelias eina kalnų šlaitu, tai būna siauras, smarkiai vingiuotas ir besitęsiantis šimtus kilometrų, nes padarytas su nedidele įkalne. Tuputiškių serpantinas – vingiuotas kalnuotos vietovės kelias yra unikalus Lietuvoje. Akmenimis grįstas serpantinas buvo nutiestas XX a. pradžioje ir sujungė Aukštutinį ir Žemutinį Pavilnį kaip geležinkelininkų gyvenvietę, pradėtą statyti 1908 Skaityti plačiau.

puckoriu pazintinis takas3

Pūčkorių pažintinis takas

Aplankius Pūčkorių pažintinį taką galima pamatyti visą Pūčkorių grožį ir gamtos bei kultūros vertybes. Takas buvo įrengtas Pavilnių girininkų Stasio Ivanausko ir Vlado Leonavičiaus iniciatyva. Jis skirtas susipažinti su Pūčkorių apylinkių gamtos ir kultūros vertybėmis. 2008 m. piliakalnis sutvarkytas, buvo restauruota tako danga, sutvirtinti laiptai, pakeisti suoliukai, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Pučkorių pažintinis takas vingiuoja Skaityti plačiau.

ivairiaspalviai antrojo saltinio vagos akmenys

Spalvotieji šaltiniai

Spalvotieji šaltiniai trykšta Antakalnyje, mišku apaugusiame kairiajame (rytiniame) Neries slėnio šlaite, Spalvotųjų šaltinių parke. Ši vieta yra šalia Antakalnio transporto žiedo. Geologai šiuos šaltinius vadina Antakalnio žiedo šaltiniais. Abu šaltiniai išteka tame pačiame aukštyje, 14 m aukščiau Neries upės vagos. Pirmasis šaltinis yra pietinėje parko dalyje. Parko takeliai veda link Neries, į mažą, bet gilią Skaityti plačiau.

rieses-upelis

Riešės upė ir jos slėnis

Riešės upė teka Vilniaus rajono ir miesto savivaldybių teritorijose, Riešės aukštumoje. Tai Neries dešinysis intakas. Riešės ilgis – 23 km, baseino plotas – 86 km2. Išteka iš Riešės ežero šalia Sudervės. Aukštupys teka į šiaurės rytus, vidurupis nuo Didžiosios Riešės pasuka į pietryčius, prateka per Gulbino ežerą, žemupys ties Dvarykščiais pasuka į pietus ir įteka Skaityti plačiau.

ozas3

Šeškinės ozas

Šeškinės ozas driekiasi Šeškinės seniūnijoje, tarp „Akropolio“ ir Gelvonų gatvės gyvenamojo kvartalo. Tai tikra gamtinė Vilniaus įžymybė. Šeškinės ozas dar 1964 m. buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Iki tol ozas buvo ne kartą niokojamas. Nuo bombų, iškastų tranšėjų, apkasų ozas ypač nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Pokario metais šioje vietoje daug metų buvo sprogdinamos mieste Skaityti plačiau.