petro ir povilo cerkve3

Šv. Petro ir Povilo cerkvė

Naujojoje Vilnioje yra veikianti nedidelė medinė stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė, kuri tikintiesiems tarnauja jau beveik šimtą metų. Naujojoje Vilnioje XIX a. pradžioje gyveno daug geležinkelį aptarnaujančių žmonių, tarp jų XX a. jau gyveno per 2000 stačiatikių, todėl natūraliai iškilo šventyklos poreikis, tačiau bendruomenė buvo neturtinga. Nesurinkus pinigų mūrinei cerkvei, buvo nuspręsta pastatyti medinę. Skaityti plačiau.

sentikiu kapines naujininkai3

Sentikių cerkvė ir kapinės

Sentikiai (rus. staroviery) – rusų stačiatikių atšaka, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653-1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Vengdami persekiojimų vieni sentikiai bėgo į negyvenamas Sibiro platybes, kiti pasiprašė globos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kur ir susiformavo Lietuvos sentikių – bepopių – pomorcų atšaka. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi Skaityti plačiau.

eufrosijos cerkve ir kapines

Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvė ir (Šv. Eufrosinijos) Liepkalnio kapinės

Pirmieji stačuatikių kapai Liepkalnyje atsirado 1795 m., kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru. Kapinių teritorijoje 1838 m. pirklio T. Zaicevo lėšomis buvo pastatyta finikiečių šventyklos stiliaus Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, vėliau pristatytas pusapvalis kupolas, ištapytas freskomis, varpinėje pakabinti šeši varpai, o kapinėms prigijo jos vardas (archit. Nikolajus Čaginas). Nuo 1944 m. kapinės vadinamos Liepkalnio vardu.Pirmojo Skaityti plačiau.

tyzenhauzu rumai4

Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

 Nors per pastaruosius 100 metų Naujininkuose iškilo ne viena daugiaaukštis, tačiau cerkvės kupolas vis dar šmiežuoja virš gretimų statinių stogų. 1898 m. pagal Michailo Prozorovo projektą Naujajame Pasaulyje (senasis Naujininkų pavadinimas) pastatyta Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių cerkvė yra neobizantinio stiliaus. Tuo metu tai jau trečioji stačiatikių šventykla Vilniuje, pavadinta Nevskio vardu (caro laikas Nevskio vardas Skaityti plačiau.

cerkve-didzioji-g3

Šv. Paraskevijos cerkvė

Ant Šventosios Kankinės Paraskevijos, arba Piatnicos cerkvės išorinės šoninės sienos yra memorialinė lenta, kur parašyta, kad 1705 metais Petras Didysis čia laikė padėkos mišias už pasiektą pergalę prieš Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, padovanojo trofėjines vėliavas ir pakrikštijo poeto Aleksandro Puškino prosenelį afrikietį Hanibalą. Ši istorija išskiria šią cerkvę iš kitų stačiatikių maldos namų Lietuvoje, Skaityti plačiau.

lukiskes

Lukiškių kalėjimo kompleksas

Nuo seniausių laikų žmonės darė nusikaltimus, kurie pažeidė visuomenės socialinę bei moralinę tvarką. Su tikslu tokius asmenis atskirti nuo visuomenės, didesniuose miestuose kūrėsi kalėjimai. Lukiškės – Vilniaus mieste įsikūręs garsiausias kalėjimas Lietuvoje, už savo aukštų sienų laikęs ne tik piktadarius, bet ir Lietuvos gelbėtojus nuo okupantų priespaudos. Apie Lukiškių kalėjimo egzistavimą 1795−1830 m. jo dabartinėje Skaityti plačiau.

16-sv-nikalojaus-cerkve2

Šv. Nikolajaus cerkvė

Apie 1350 m. šią cerkvę vietoje buvusios medinės Gedimino laikų cerkvelės pastatydino LDK Algirdo antroji žmona Julianija Tverietė. Šv. Nikolajus Stebukladarys tuomet laikytas Lietuvos šventuoju globėju. Šventųjų kankinių Joano, Eustachijaus ir Antonijaus, žuvusių nuo stabmeldžių rankų, palaikai iš pradžių buvo laikomi šioje cerkvėje. Kadangi XV a. viduryje priimtas įstatymas, draudžiantis statyti naujas ir atnaujinti esamas stačiatikių šventyklas, todėl sena ir Skaityti plačiau.