juozapo baznycia pilaite4

Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčia

Pilaitė – vienas iš naujesnių daugiaaukščių ir daugiabučių namų mikrorajonų, pradėtas statyti XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Pilaitės pavadinimas kilo iš netoliese esančio piliakalnio, ant kurio, kaip spėjama, stovėjusi gynybinė pilis. Vėliau Pilaitė buvo dvarininkų nuosavybė, čia veikė vandens malūnas. Legenda pasakoja, kad kadaise Pilaitės apylinkėse siautėjo plėšikų gauja, vadovaujama moters. 1782 m. Pilaitėje buvo Skaityti plačiau.

trinitoriu vienuolynas2

Trinapolis -Trinitorių vienuolynas (bažnyčia)

Tai brandaus ir vėlyvojo baroko pastatų kompleksas. Vilniaus Trinapolio trinitorių Šv. Trejybės bažnyčia įsteigta vyskupo K. Bžostovskio 1695 metais ir pastatyta per 1695 – 1709 metus, 1715 – 1722 metais užsatyti viršutiniai bokštų tarpsniai, 1750 – 1760 metais rekonstruota rokoko formomis. 1812 metais trinitorių vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1849 metais bažnyčia perdirbta į cerkvę Skaityti plačiau.

sventos dvasios bazny ir satanhauzas3

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia

1408 m. pastatyta bažnyčia per 1679 – 1688 metų barokinę rekonstrukciją įgijo šonines navas, bokštus, naują zakristiją. Atstatant po 1748 ir 1749 metų gaisrų, interjeras pasipildė rokoko stiliaus formomis. Bažnyčia yra gana didelė lotyniškojo kryžiaus formos bazilika su kupolu virš kryžmos. Centrinės navos aukštis – 22 m. Už Didžiojo altoriaus tęsiasi erdvus netaisyklingo plano vienuolių Skaityti plačiau.

naujoji apasatalu baznycia3

Naujoji apaštalų bažnyčia

1994 m. priešais Rasų kapines pagal architektų Mariaus Šaliamoro ir Vytauto Nasvyčio projektą pastatyta šventykla, kuri priklauso tradicine Lietuvoje nelaikomai Naujajai apaštalų bažnyčiai. Šis 1863 m. Hamburge susikūręs judėjimas – tai krikščioniška denominacija, susikūrusi XIX amžiuje Jungtinėje Karalystėje, su atkurta apaštalų tarnyste, ji save laiko išskirtine, svarbiausia šių dienų Bažnyčia. Liturgijų ir pamaldų tvarka turi Skaityti plačiau.

pilypo jokubo baznycia

Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir karilionas

Pirmoji bažnyčia Lukiškėse buvo funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, gegužės 1-ąją. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4000 auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti, laidodami neturtinguosius, nemokamai atlikti bažnytines apeigas. Ši bažnyčia yra viena iš ankstyvųjų stačiakampių dvibokščių Skaityti plačiau.

memorialine lenta vytautui3

Memorialinė lenta Vytautui Didžiajam

Tai juodo šlifuoto marmuro plokštė su įdubaus paauksuoto šrifto įrašu, apjuosta plačiais smiltainio rėmais yra Vilniaus arkikatedros šiaurinėje navoje, prie rytinės sienos. Lenta (1,2 ilgio ir 1, 7 pločio) karpyto, į apačią siaurėjančio silueto. Rėmai sukomponuoti iš reljefinių dekoratyvinių ir simbolinių motyvų – didžiojo kunigaikščio kepurės, vartų, Gedimino stulpų ir kartušo su vyčiu apačioje – Skaityti plačiau.

kotrynos baznycia2

Vilniaus Šventosios Kotrynos bažnyčia

Bažnyčios siluetas gerai matomas iš įvairių Senamiesčio perspektyvų. Didelę meninę ir urbanistinę reikšmę turi prie bažnyčios šono pastatyta koplyčia. Vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia pradėta statyti 1618 m. LDK etmono, Vilniaus vaivados J. K. Katkevičiaus (Chodkevičiaus) iniciatyva. Dabartinės išvaizdos bažnyčia stovi nuo rekonstrukcijos, kuri įvykdyta pagal architekto J. K. Glaubico projektą. Rekonstrukcijos darbai, pradėti 1741 Skaityti plačiau.

bernardinu baznycia

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia

Tai viena didžiausių Lietuvos gotikinių bažnyčių, XVII-XVIII a. įgijusi šiek tiek renesanso ir interjere – baroko bruožų. Stačiakampė, halinė, trių navų, penkių travėjų. Vidurinė nava dvigubai platesnė už šonines, presbiterija jos pločio, bet žemesnė, su trisiene apsida. Prie pietrytinio kampo yra varpinės bokštas. Prie pietinės sienos glaudžiasi įvairaus dydžio renesansinė ir barokinė koplyčios, prie šiaurinės Skaityti plačiau.

bonifratu baznycia2

Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčia

1635 m. vyskupo Abraomo Vainos kvietimu į Vilnių atsikėlus vienuoliams bonifratrams šalia koplyčios stovėjęs 1618 m. pastatytas pastatas paverstas bažnyčia. XVI a. I pusėje portugalas Jonas Ciudad (vėliau tapęs šv. Dievo Jonu) įkūrė Bonifratrų (nuo lot. boni fratres – gerieji broliai) ordiną, kurio pagrindinė užduotis buvo gydyti ligonius. Ordinas sėkmingai veikė. Jau XVII a. geruosius Skaityti plačiau.

matulaicio baznycia3

Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia

Bažnyčia, parapijos namai ir klebonija pastatyti Viršuliškių mikrorajone, aukštėlesnėje kalvoje, pušynų apsuptyje. Greta bažnyčios suprojektuotas varpinės bokštas su pusapskritimio formos koplytėle. Bokštą būtų galima matyti iš Laisvės alėjos ir Ozo gatvės. Deja, ir bokštas, ir koplytėlė nebuvo pastatyti. Pietinėje bažnyčios sienoje įstatyti dešimt didelių langų – aliuzija į dešimt Dievo įsakymų. Statant bažnyčią ypatingas dėmesys teko Skaityti plačiau.