Dviaukštis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1885 metais pagal architekto J. Januševskio projektą ir skirtas butų bei parduotuvių nuomai. Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda šiame pastate buvo įsikūrusi 1940-2012 metais; per šį laikotarpį padaryti keli pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla Skaityti plačiau.
„Pirmosios Neries jėgainės“ – hidroelektrinės darbininkams 1939 – 1941 m. pastatytas vienaaukščių namų kvartalas kartu su administraciniais pastatais Antakalnyje ir Turniškėse. Po sovietinės okupacijos 1940 m. birželio mėnesį tarpukario architektūriniai sumanymai apmirė. Vis dėlto naujoji valdžia taip pat ėmėsi projektavimo veiklos. Archyviniai šaltiniai rodo, kad dažniausiai buvo projektuojami namai darbininkams. Vadinamosios „darbininkų kolonijos“ Vilniaus Antakalnyje projektavimo darbai Skaityti plačiau.
XIX a. pirmoje pusėje per 1843 – 1848 m. rekonstrukciją, du tvenkiniai Sapiegų parko teritorijoje buvo užpilti. Archeologai rado seniausio, iš vandenvietės nutiesto XVII a. pirmoje pusėje buvusio medinio vandentiekio pėdsakus. Prie Sapiegų rūmų šiaurės vakarų bokštelio rasta nedidelė medinio vamzdžio dalis su metaline vamzdžius jungusia apkaba. Vanduo buvo tiekiamas į rūmus ir parko fontanus. 1900 m. Skaityti plačiau.
Netoli pirmojo Valakampių pliažo yra atodanga, kuri driekiasi 30 m, aukštis – 1 m. jos sluoksnius sudaro juodos spalvos gitija, kuri formavosi prieš atslenkant paskutiniam ledynui, kai toje vietoje buvo upės senvagė. Mokslininkai 1959 m. tyrinėjo Valakampių šlaito tarpledynmečio sluoksnius, sudarė rastų sporų – žiedadulkių spektrus ir diagramas. Dabar atodanga apaugusi krūmais ir žolėmis. Atodanga Skaityti plačiau.
Mediniame vieno aukšto su mansarda name 1908 m. kunigaikštienės Radvilienės nupirktame sklype įsikūrė Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos vienuolynas. Seserys globojo buvusias kalines, prostitutes, nuteistas nepilnametes. Šv. Faustina (Helena Kowalska, 1905 – 1938) namelyje dabartiniu adresu (V. Grybo g. 29 a) gyveno 1929 ir 1933 – 1936 m. Paprastų sodiečių duktė, buvusi samdinė, tarnaitė, Skaityti plačiau.
Kadaise iš tolo ryškiai matomų, o dabar XIX a. plytų mūro namų užstojamų rūmų barokiniai fasadai per daugelį pertvarkymų buvo gerokai pakeisti su didžiojo orderio piliastrais ir jonėniniais kapiteliais, papuoštais vaisių girliandomis, herbiniu kartušu su karūna. Pagrindinis fasadas turi frontoną, kurio timpane yra barokinis batalinio siužeto stiuko bareljefas. Rūmus anksčiau Kiškoms priklausiusioje teritorijoje 1690 – Skaityti plačiau.
Mūrinius barokinius rūmus 1691 m. užbaigė statyti LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Prieš tai šioje vietoje mediniai rūmai stovėjo jau XVII a. pradžioje. Brandaus baroko stiliaus architektūrinis Sapiegų rūmų ansamblis pradėtas kurti XVII a. pabaigoje. XVIII a. pradžioje jie sudarė vieną ansamblį su Trinitorių bažnyčia ir vienuolynu. Parko kompozicijos pagrindinė ašis eina nuo Antakalnio Skaityti plačiau.
Vileišių rūmų ansamblis susideda iš rūmų, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir tvoros su vartais. Užima apie 0,46 ha. 1904 – 1906 m. ansamblį pastatydino inžinierius, visuomenės ir kultūros veikėjas Petras Vileišis. Projekto autorius inžinierius Augustas Kleinas. Statybą prižiūrėjo pats Vileišis. Per Pirmąjį pasaulinį karą, Vileišiui išsikėlus į Kaukazą, ir vėliau po Vileišio mirties (1926), ansamblį Skaityti plačiau.
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas Kairėnuose yra rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje, Antakalnio seniūnijoje. Gamtiniu požiūriu botanikos sodas įsikūręs Dvarčionių moreninio kalvyno šiauriniame šlaite. VU botanikos sodas Kairėnuose įkurtas XX a. pabaigoje. 1974 m. VU botanikos sodo plėtrai paskirtas sklypas Kairėnuose su sena dvarviete ir parku, sovietmečio pradžioje priklausęs psichoneurologinei ligoninei. Čia buvo įkurtas ne tik Skaityti plačiau.
Spalvotieji šaltiniai trykšta Antakalnyje, mišku apaugusiame kairiajame (rytiniame) Neries slėnio šlaite, Spalvotųjų šaltinių parke. Ši vieta yra šalia Antakalnio transporto žiedo. Geologai šiuos šaltinius vadina Antakalnio žiedo šaltiniais. Abu šaltiniai išteka tame pačiame aukštyje, 14 m aukščiau Neries upės vagos. Pirmasis šaltinis yra pietinėje parko dalyje. Parko takeliai veda link Neries, į mažą, bet gilią Skaityti plačiau.