Akmenų labirintas - Vijūnė 3

Akmenų labirintas – Vijūnė

Antakalnyje Vileišio g. prie Neries suridentas akmenų labirintas – Vijūnė. Labirintai – viena iš seniausių žmonijos dvasinių praktikos priemonių ir sutinkama beveik visose religijų apeigose. Manoma, jog jiems – virš 4000 metų, kaip ir piramidėms. Labirintai – tai savaime galinga geometrinė figūra. Vijūnės akmenų labirintas – strateginė vieta švenčiantiems lygiadienį. Lygiadienis (ekvinokcija) – rudens ir Skaityti plačiau.

Tapelių ežeras

Tapelių ežeras – ežeras Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, negyvenamoje vietoje tarp miškų, į vakarus nuo Tapelių kaimo. Patenka į Tapelių kraštovaizdžio draustinį, kuris steigtas 1996 m. gegužės 29 d., siekiant išsaugoti Neries senslėnio lygumoje išsiskiriančios ežeringos Antavilių rinos (duburio) dalį, kurioje telkšo keletas ežerų (į draustinio teritoriją patenka Tapelių ir Juodžio ežerai). Draustinį dengia Skaityti plačiau.

Balžio (Bildžių) ežeras

Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Vilniaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, 2 km į rytus nuo Antavilių, apsuptas gražaus pušyno, mėlynuoja Balžio ežeras, dar kartais Skaityti plačiau.

Veržuvos upelis

Veržuva – tai Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės rytuose tekanti nedidelė upė. Priklauso Neries mažųjų intakų (su Nerimi) baseinui, Neries kairysis intakas, įtekantis už 179,2 km nuo jos žiočių. Upės hidrologinis nr. 12010370, ilgis – 8,3 km, baseino plotas – 41,2 kv. m. Upė prasideda Kairėnų miško apylinkėse, teka iš rytų į vakarus. Žemupyje kerta Nemenčinės Skaityti plačiau.

Sapieginės pažintinis takas

Pavilnių regioniniame parke įsikūręs Sapieginės pažintinis takas. Ši trasa vingiuoja per Antakalnio miškus ir išsiskiria Šveicarijos erozinių kalvynų kraštovaizdžiu. Trasos ilgis – 5,25 km. Danga – žvyruoti, sutvirtinti takai. Šiame pažintiniame take galite aplankyti gynybinius įtvirtinimus – Antakalnio bunkerius bei šikšnosparnių žiemavietes juose, Sapieginės erozinį atragį, Šveicarijos erozinį atragį, Pavilnių kalvynus, iškartų erozinį kalvyną. Šio Skaityti plačiau.

Paminklas broliams Vileišiams

2018 m. sausio 8 d. T. Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas skirtas broliams Jonui, Petrui ir Antanui Vileišiams, tautinio atgimimo žadintojams, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys. Skulptūrą – trijų prie stalo sėdinčių brolių figūras – sukūrė Skaityti plačiau.

Miesto laboratorija

Grupės iniciatyvių žmonių įkurtas modernus ir aplinkai draugiškas bendruomenės edukacijos centras – „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke. Čia „auginamos“ ir pristatomos žaliosios iniciatyvos ir praktikos, kurias savo intensyviame gyvenime nesunkiai gali pritaikyti kiekvienas miesto gyventojas. Įkūrėjai įkvėpti aplinkosauginės kultūros pavyzdžių Amsterdame, Kopenhagoje, Berlyne, nori juos perkelti ir į mūsų bendruomenę bei šviesti ją darnaus gyvenimo būdo, Skaityti plačiau.

Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis

Antakalnio kapinės, anksčiau žinomos, kaip Karių kapinės – 1809 m. įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoli nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų. Jų plotas 15,60 ha. XVII−XVIII a. tai buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Iš pradžių buvo skirtingi plotai, skirti pasauliečiams, kariams, našlaičiams ir Pirmojo pasaulinio Skaityti plačiau.

Lyglaukių geomorfologinis draustinis

1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriuose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai. Lyglaukių draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis geomorfologinis draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis Skaityti plačiau.

Iškartų kraštovaizdžio draustinis

1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai. Iškartų draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis kraštovaizdžio draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis Skaityti plačiau.