bombiakas

Muzikinis klubas Bombiakas – Slėptuvė Antakalnyje

Paskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos pramogų pasaulyje buvo puiki erdvė eksperimentams. Užsienyje pasiblaškę lietuviai grįžo su naujomis idėjomis ir tokiomis sąlygomis šalyje kūrėsi pirmieji gyvos muzikos klubai. Kaip pavyzdžiui slėptuvė, kurioje po nepriklausomybės atkūrimo mėgo rinktis Vilniaus pankai ir kur veikė muzikinis klubas Bombiakas. 1996 m. Žalianamyje, Antakalnyje repetavo Vilniaus pankai, grupės „Erkė maiše“, SKAT, Skaityti plačiau.

Processed with VSCO with f2 preset

Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras

2015 m. liepos mėnesį buvo atidarytas Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras. Lankytojų centras stovi Sapiegų rūmų komplekse, šalia baroko stiliaus rūmų, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios, buvusių Sapiegos ligoninės pastatų, parko pakrašty. Visas rūmų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą (rūmus 1689 metais statė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega). Kitados apleistas Skaityti plačiau.

dvarcioniu saltinis5

Dvarčionių šaltinis

Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Tai labiausiai vilniečių pamėgtas šaltinis. Iš visų Vilniaus šaltinių jis išsiskiria švariausiu vandeniu, yra nesunkiai pasiekiamas automobiliu, o iš gerai įrengto kaptažo patogu pasisemti vandens, tad nenuostabu, kad iš šio šaltinio semiama daugiausia vandens. Prie šaltinio beveik visada būna nutįsusi eilutė žmonių, kurie net iš atokiausių Vilniaus Skaityti plačiau.

pliateriu rumai2

Pliaterių rūmai

Anksčiau buvę rokokiniai Pliaterių rūmai, kurių vidus ir parkas buvo sutvarkyti tuo metu madingu „kinišku“ stiliumi. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose veikė restoranas „Kinija“. Dvarelis Kosciuškos g. 36, pastatytas 1826 m. Michalo Radziševskio lėšomis, o 1850 m. atiteko Vilniaus vyskupui Vaclovui Žilinskiui. Manoma, kad jį projektavo Peterburgo architektas Vasilijus Stasovas. Dvarelis yra vaizdingoje Antakalnio vietoje, Skaityti plačiau.

senoji gaisrine3

Senoji gaisrinė

Dviaukštis mūrinis pastatas buvo pastatytas 1885 metais pagal architekto J. Januševskio projektą ir skirtas butų bei parduotuvių nuomai. Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda šiame pastate buvo įsikūrusi 1940-2012 metais; per šį laikotarpį padaryti keli pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla Skaityti plačiau.

antakalnio darbininku kolonija3

Antakalnio darbininkų kolonija

„Pirmosios Neries jėgainės“ – hidroelektrinės darbininkams 1939 – 1941 m. pastatytas vienaaukščių namų kvartalas kartu su administraciniais pastatais Antakalnyje ir Turniškėse. Po sovietinės okupacijos 1940 m. birželio mėnesį tarpukario architektūriniai sumanymai apmirė. Vis dėlto naujoji valdžia taip pat ėmėsi projektavimo veiklos. Archyviniai šaltiniai rodo, kad dažniausiai buvo projektuojami namai darbininkams.  Vadinamosios „darbininkų kolonijos“ Vilniaus Antakalnyje projektavimo darbai Skaityti plačiau.

vandentiekio bokstas

Vandentiekio bokštas Sapiegų rezidencijos teritorijoje

XIX a. pirmoje pusėje per 1843 – 1848 m. rekonstrukciją, du Sapiegų parko teritorijoje buvo tvenkiniai užpilti. Archeologai rado seniausio, iš vandenvietės nutiesto XVII a. pirmoje pusėje buvusio medinio vandentiekio pėdsakus. Prie Sapiegų rūmų šiaurės vakarų bokštelio rasta nedidelė medinio vamzdžio dalis su metaline vamzdžius jungusia apkaba. Vanduo buvo tiekiamas į rūmus ir parko fontanus. Skaityti plačiau.

valakampiu atodanga2

Valakampių atodanga

Netoli pirmojo Valakampių pliažo yra atodanga, kuri driekiasi 30 m, aukštis – 1 m. jos sluoksnius sudaro juodos spalvos gitija, kuri formavosi prieš atslenkant paskutiniam ledynui, kai toje vietoje buvo upės senvagė. Mokslininkai 1959 m. tyrinėjo Valakampių šlaito tarpledynmečio sluoksnius, sudarė rastų sporų – žiedadulkių spektrus ir diagramas. Dabar atodanga apaugusi krūmais ir žolėmis. Atodanga Skaityti plačiau.

faustinos namelis

Šv. Faustinos namelis

Mediniame vieno aukšto su mansarda name 1908 m. kunigaikštienės Radvilienės nupirktame sklype įsikūrė Gailestingosios Dievo Motinos seserų (magdaliečių) kongregacijos vienuolynas. Seserys globojo buvusias kalines, prostitutes, nuteistas nepilnametes. Šv. Faustina (Helena Kowalska, 1905 – 1938) namelyje dabartiniu adresu (V. Grybo g. 29 a) gyveno 1929 ir 1933 – 1936 m. Paprastų sodiečių duktė, buvusi samdinė, tarnaitė, Skaityti plačiau.

slusku rumai

Sluškų rūmai

Kadaise iš tolo ryškiai matomų, o dabar XIX a. plytų mūro namų užstojamų rūmų barokiniai fasadai per daugelį pertvarkymų buvo gerokai pakeisti su didžiojo orderio piliastrais ir jonėniniais kapiteliais, papuoštais vaisių girliandomis, herbiniu kartušu su karūna. Pagrindinis fasadas turi frontoną, kurio timpane yra barokinis batalinio siužeto stiuko bareljefas. Rūmus anksčiau Kiškoms priklausiusioje teritorijoje 1690 – Skaityti plačiau.