Užupis, kaip vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. XV–XVII a. iš senosios miesto dalies per Užupį ėjo kelias į rytus, Polocką ir Vitebską. Užupyje kūrėsi daugiausiai darbininkai, smulkūs amatininkai, slavų pirkliai, šventikai. Veikė Užupio turgus. Gyveno daug žydų tautybės žmonių. Dauguma jų užsiėmė prekyba. Skaityti plačiau.
Iš viso Lietuvoje telkšo apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 5 ha. Dar apie 3100 – mažesnių. Vilniaus mieste yra net 18, keturi iš jų yra – bevardžiai. Įdomu, kodėl jie neturi pavadinimo, čia gal kaip ir su eilėraščiais: vieni turi, o kiti – tiesiog be pavadinimo. Dalį Vilniaus ežerų galima pasiekti visuomeniniu transportu. Skaityti plačiau.
Pagal bendrą kraštovaizdžio pobūdį Verkių regioninis parkas priskiriamas miškingų ežerynų ir kalvynų regioniniam parkui, tiksliau ežeruotų kalvynų. Verkių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdį, vertingus Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tokias kaip: Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškes, Riešės ir Baltupio Skaityti plačiau.
Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo pastatyta ir pašventinta 1913 m. spalio 22 d. Dievo Apvaizdos bažnyčios statytojas buvo kunigas Karolis Lubianec, o projektą parengė žymus Vilniaus architektas Antanas Vivulskis. Bažnyčia neogotikinė, vienanavė. Stačiakampio plano, su bokšteliais, žemesne ir siauresne apside. Pradžioje Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo ne bažnyčia, o parapijos koplyčia, skirta aptarnauti Gerosios Vilties gatvėje įsikūrusiems Skaityti plačiau.
IX a. antroje pusėje sparčiai intensyvėjo susisiekimas geležinkeliu. Per Vilnių nutiesus geležinkelio liniją Peterburgas – Varšuva, atsirado poreikis statyti ligoninę. Šiuo geležinkelio ruožu buvo gabenami kroviniai, vežami keleiviai. Ligoninės statybos vyko 1905–1911 m., o pastatas atidarytas – 1912 m. ir turėjo 150 vietų. Čia buvo gydomi geležinkelio darbuotojai ir kariai. 1912–1953 m. ji vadinosi „Vilniaus Skaityti plačiau.
Lūžių parkas – vienintelis Viršuliškių mikrorajone. Parkas nemažas, jame yra natūraliai susiformavusių takelių, dar išlikę keletas suoliukų. 23,3 hektarų ploto teritoriją iš vakarų ir šiaurės riboja Justiniškių ir Rygos gatvės, šiaurės rytuose – Laisvės prospekto atkarpa. Pietinis ir pietrytinis teritorijos pakraščiai glaudžiasi prie Viršuliškių rajono gyvenamųjų namų kiemų, vidurinės mokyklos bei vaikų darželio. 2009 m. Skaityti plačiau.
Ši dekoratyvinė skulptūra pavadinimu „Giesmė“ prie Viršuliškių seniūnijos pastato stovi nuo 1990 m. Jos skulptorius – Vladimiras Kančiauskas, 1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą, sukūręs skulptūras Vilniuje, Alytuje, Vašingtone ir kt. Kuria dekoratyvines skulptūras, skulptūrinius portretus. Kūriniuose dažnai derina poliruotą metalą ir akmenį. Būdingos apibendrintos formos, netikėti, daugiareikšmiai vaizdiniai. 1999 m. Vilniuje, priešais Lietuvos mokslų akademijos Skaityti plačiau.
2018 m. Vilniuje duris atvėrė nauja kultūrinė erdvė „Pradžia“ – teatras vaikams. „Ogmios mieste“ įkurtas teatras siūlo profesionalią kultūrinę programą patiems mažiausiems ir visai šeimai. Tinklaraščio ir knygos „Mamystė“ autorė Aušra Paukštytė pasakoja, kad idėja įkurti teatrą gimė pačiai auginant mažametę dukrą ir kas savaitgalį mąstant, kur gi būtų galima nueiti. Mažylių teatras (angl. baby Skaityti plačiau.
1959 m. Žirmūnuose įkurta įslaptinta Vilniaus magnetinio garso įrašymo gamykla. Iš pradžių žinoma adresu pavyzdžiui, „Pašto dėžutė 4151“ bei „Pašto dėžutė 52“. Gamyklos pavadinimas keliskart kaitaliotas, kol 1972 m. atsirado pavadinimas „Vilma“. Ši įmonė daugiausia gamino specialią garso įrangą laivams, lėktuvams, dispečerinėms, branduolinėms jėgainėms ir pan. Pirmasis jos vadovas iki tol dirbo prestižinėse „petiorkose“, o Skaityti plačiau.
Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS) – tai kūrybinė visuomeninė organizacija, vienijanti profesionalius Lietuvos kompozitorius ir muzikologus. Pagrindinis LKS tikslas – skleisti, skatinti, remti, propaguoti šiuolaikinę lietuvių profesionaliąją muziką ir muzikologinę mintį Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos kompozitorių sąjunga buvo įkurta 1941 m. Kaune, kompozitoriaus Juozo Gruodžio bei jo bendraminčių iniciatyva. 1948 m. sąjungos veikla buvo atnaujinta, įvyko Skaityti plačiau.