Skulptūra „Ožka ant akmens“

2015 m. birželio 4 d. ant kalvos prie Vilkpėdės ligoninės buvo atidengta  skulptūra, sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė. Skulptūros autorius Kęstutis Musteikis, architektas Henrikas Žukauskas. Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus Skaityti plačiau.

naujosios vilnios stotis3

Naujosios Vilnios geležinkelio stotis

XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860 m.) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. XX a. pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. Naujosios Vilnios stotis yra ruožo Vilnius Turmantas 9 kilometre. Geležinkelio stotį įrengė Lentvario-Romnų geležinkelio statybininkai. Ji turėjo aptarnauti Sankt Peterburgo-Varšuvos ir Lentvario-Romnų geležinkelius. 1871 Skaityti plačiau.

XIX a. mergaičių gimnazija

1860 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine Rusijos valdžios iniciatyva įsteigtos mergaičių gimnazijos. Tačiau kitaip, nei centrinėse gubernijose, čia nebuvo įteisintos globėjų tarybos, todėl vietinės bendruomenės atstovai negalėjo nustatyti mergaičių auklėjimo ir mokymo krypčių, formuoti pedagogų personalo. Mokinių skaičius gimnazijose buvo labai mažas. 1860 m. sausio 9-ąją buvo įsteigta pirmoji gubernijoje Vilniaus mergaičių gimnazija, kurioje iš Skaityti plačiau.

mesos kombinatas2

Vilniaus mėsos kombinatas

Nuo 1954 m. vaizdinga Neries pakrantė pradėta naudoti kaip didžiulė pramoninė zona. Viena po kito kilo silikatinių dirbinių, plastmasės, radijo komponentų ir daug kitų didelių gamyklų. Dar 1940 m. Naujoje Vilnioje sukurta įmonė „Maistas“, iš kurios atsirado ir 1944-1959 m. šiame rajone veikė Vilniaus mėsos kombinatas. Pasiekus plėtros ribas, 1959 m. Žemuosiuose Paneriuose atidarytas naujas, Skaityti plačiau.

Galerija „Šofar“ ir vienintelė išlikusi slėptuvė-malina

Galerijoje „Šofar“ veikia Žydų kultūros ir informacijos centras (ŽKIC) – viešoji įstaiga, kurios veiklos tikslas – tenkinti vilniečių ir miesto svečių interesus vykdant kultūrinę ir informacinę veiklą apie turtingą žydų kultūros palikimą, nes Lietuvos žydų kultūra kartu yra ir Lietuvos kultūra. Pagrindinė ŽKIC veikla yra rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie žydų kultūros paveldą, rengti Skaityti plačiau.

oginskienes monograma2

Marijos Skuževskaitės-Oginskienės monograma

Senosios regulos karmelitai, apsistoję vienuolyne greta Šv. Jurgio bažnyčios, 1778 m. dalį žemės pardavė miestiečiui Tadeuszui Woinickiui. 1808 m. Vilniaus plane ši valda pažymėta kaip 757-a posesija. Per šimtmetį spėjo pasikeisti mažiausiai penki posesijos savininkai, kurie vis perstatinėjo ir dailino valdai priklausiusius du mūrinius namus. 1882-aisiais juos už 25 200 rublių įsigijo grafas H. Korwinas-Milewskis. Skaityti plačiau.

leu3

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU)

1935 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausybė įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. 1939 m. kovo mėnesį, Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, institutas buvo evakuotas į Panevėžį, o tų pačių metų rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, buvo perkeltas į Skaityti plačiau.

n.vilnios gelezinkelio memorialas4

Naujosios Vilnios geležinkelio memorialas

XIX a. antroje pusėje, nutiesus (1860) Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyveno geležinkelininkai. Naujoji Vilnia tapo miesteliu. Jame kūrėsi medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. XX a pradžioje Naujoji Vilnia tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. 1940-1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin Skaityti plačiau.

Lietuvos nacionalinė biblioteka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas suprojektuotas architekto V. Anikin ir inžinieriaus C. Strimaičio dar 1953 m. (neįgyvendintas), o pastatytas tik 1963 m. pagal L. Kazarinskio projektą. Pagal pirminį projektą turėjo būti gausu lipdytinio dekoro sovietine tematika (knyga, žvaigždė, pjautuvas ir kūjis), komunizmo vadų K. Markso, F. Engelso, Lenino ir Stalino portretai pagrindiniame fasade. Skaityti plačiau.

Šopeno alaus darykla

XIX a. antroje pusėje Vilniuje buvo trijų didžiųjų aludarių bravorai – žydų kilmės pirklio Mordechajaus Epšteino (Subačiaus g. 83), Ilja Lipskio (Paupio g. 20, 22) ir Vilhelmo Šopeno Lukiškėse, kur 1879 m. pagal architekto Nikolajaus Čagino projektą buvo pastatytas pusantro aukšto pastatas su padidintos talpos alaus daryklos katilais. Šopeno alaus daryklos statinių kompleksas buvo pradėtas Skaityti plačiau.