nedidelis gamtos parkas2

Buivydiškių parkas

Buivydiškių parkas – didelis rekreacinės paskirties želdynas, apimantis senąjį Buivydiškių dvaro parką ir pokario metais įkurtą naująjį peizažinį parką šalia dabartinės Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto. XVI a. Buivydiškių dvarą iki 1790 m. valdė Radvilos, vėliau dvaro savininkai dažnai keitėsi. Buivydiškių dvaro parkas pradėtas kurti dar XVII a. Jį formuojant įtakos turėjo terasinis reljefas. Terasos ir Skaityti plačiau.

Processed with VSCO with a6 preset

Kūrybinių industrijų centras

Kūrybinių industrijų centras “Pakrantė” yra įsikūręs atokiau nuo miesto šurmulio, iš vienos pusės supamas Valakampių miško, iš kitos – Neries ir jos paplūdimio. Modernaus dizaino ir draugišką gamtai pastatą sukūrė architekto Audriaus Ambraso biuras. Kurortinė, jauki aplinka ir meno kūrimo paslaptingumas buvo pagrindinės inspiracijos pastato architektūrai. Medžio apdaila vizualiai maskuoja pastatą pušyne, o vienintelė anga Skaityti plačiau.

muitines pastatas4

Vilniaus miesto sargybinės pastatas

XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo pakeitusi ereliais, o sovietiniais laikais stulpai tiesiog buvo nugriauti, Liepkalnio gatvėje pasiliko tik senas muitinės pastatas. 1799—1800 m. čia įrengtas (kaip ir prie kitų kelių) Vilniaus įgulos sargybos postas, skirtas kontroliuoti atvykstančius į miestą. Iš Skaityti plačiau.

elektriniu traukiniu depas4

Elektrinių traukinių depas

Garvežius keitė šilumvežiai, o po kurio laiko atsirado ir elektriniai traukiniai. 1974 m. pradėta Naujosios Vilnios-Kauno ir Lentvario-Trakų linijų elektrifikacija, po 5 metų ji buvo baigta. 1975 m. gruodį išriedėjo pirmasis elektrinis traukinys Vilnius-Kaunas, kurį vedė mašinistas simboliška pavarde Pavasaris. Tai vienintelis depas Lietuvoje, kuris aptarnauja elektrinius traukinius. Nuo 1976 m. imta organizuoti reguliarų elektrinių Skaityti plačiau.

vaidotu piliakalnis2

Vaidotų piliakalnis

Vaidotai – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vokės krante. Buvusi pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis. Pietuose ribojasi su Pagiriais ir Keturiasdešimt Totorių, vakaruose su Metropoliu ir Daniliškėmis. Vaidotai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose paminėta 1375 m. Vietovės istorija labai susipynusi su Baltosios Vokės, kuri priklausė Vaidotų apylinkėms, istorija. Čia buvusios Radvilų ir Žmijovskių-Olizarų valdos. Dešiniajame Skaityti plačiau.

bombiakas

Muzikinis klubas Bombiakas – Slėptuvė Antakalnyje

Paskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos pramogų pasaulyje buvo puiki erdvė eksperimentams. Užsienyje pasiblaškę lietuviai grįžo su naujomis idėjomis ir tokiomis sąlygomis šalyje kūrėsi pirmieji gyvos muzikos klubai. Kaip pavyzdžiui slėptuvė, kurioje po nepriklausomybės atkūrimo mėgo rinktis Vilniaus pankai ir kur veikė muzikinis klubas Bombiakas. 1996 m. Žalianamyje, Antakalnyje repetavo Vilniaus pankai, grupės „Erkė maiše“, SKAT, Skaityti plačiau.

ciurlionio namai3

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai : kultūros ir informacijos centras

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė vargonininko šeimoje. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889–1892 m. muzikos mokėsi kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje, o 1901 m. įstojo į Leipcigo konservatorijos kompozicijos klasę. Baigęs studijas, sugrįžo į Druskininkus, o 1903 m. vėl studijavo ir dirbo Varšuvoje. 1907–1908 m. M. K. Čiurlionis su pertraukomis Skaityti plačiau.

boksto g.3-33

Batsiuvių cecho namas

Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m. Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo Skaityti plačiau.

broniui laurinaviciui2

Paminklas kunigui Broniui Laurinavičiui

Sostinės Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje esančiame skvere 2010 m. spalio mėn. iškilo paminklas kunigo disidento Broniaus Laurinavičiaus atminimui. Skverą papuošė dailininko Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“ ant didžiulio lauko riedulio, simbolizuojanti ėjimą į laisvę. 1981 m. lapkričio 24 d. šioje judrioje Vilniaus sankryžoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos Skaityti plačiau.

Processed with VSCO with f2 preset

Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras

2015 m. liepos mėnesį buvo atidarytas Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras. Lankytojų centras stovi Sapiegų rūmų komplekse, šalia baroko stiliaus rūmų, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios, buvusių Sapiegos ligoninės pastatų, parko pakrašty. Visas rūmų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą (rūmus 1689 metais statė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega). Kitados apleistas Skaityti plačiau.