Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos

Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga žydų gatvėje Vilniuje. Kaip religinis pastatas pradėtas naudoti dar 1440 m. Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Nėra žinių kaip atrodė pirmoji Vilniaus sinagoga. Per pagromus, kuriuos įvykdė Vilniaus miestiečiai 1592 m., 1606 m. ir 1635 m. sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. Pirmoji toje vietoje pastatyta sinagoga datuojama dar 1572 m. XVII a. toje vietoje pastatyta nauja Vilniaus Didžioji sinagoga iš mūro.

Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija leido įkurti žydų kvartalą Vilniuje. Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Šiame kvartale (tarp Šv. Mykolo, Skerdyklos ir Žydų gatvių) žydai privalėjo įsikurti per 15 metų. Kaip medinės sinagogos, taip ir mūrinės sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Tačiau yra aišku, jog mūrinė sinagoga pagal paskutinės privilegijos datą turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Architektas nėra žinomas. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m – pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų respublikoje pastatytas sinagogas. Ją įrengė pagal visus tuometinius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus. XVII a. pirmoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mūrinių žydų maldos namų buvo pastatyta visuose didesniuose miestuose.

Iki XVIII a. pabaigos Vilniaus Didžiąją sinagogą siaubė 1655 m. – 1661 m. Vilnių okupavę rusai ir 1748 m. bei 1749 m. gaisrai. Tačiau, nepaisant stichinių nelaimių ir kitų nepalankių veiksnių, šioje šventovėje išliko dauguma meno kūrinių ir brangenybių, kurias buvo paukoję turtingesni bendruomenės nariai. Pirmojo pasaulinio karo metu nemaža dalis daiktų iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją. Po 1794 m. sukilimo buvo atnaujinta ir įgijo tuo metu vyravusio klasicistinio stiliaus elementų. Sinagoga buvo įrengta pagal visas tokiems maldos namams būdingas tradicijas: dalijimas į vyrų ir moterų puses, Toros saugojimo ir jos skaitymo vietų parinkimas ir panašias tradicijas. Tikintieji privalėjo išsipirkti vietas šioje šventovėje.

1893 m. pagal inžinieriaus Leonido Vinerio parengtą projektą įvyko dalinis Vilniaus Didžiosios sinagogos perstatymas, pritaikymas naujoms sąlygoms: šiaurės vakarų pusėje, moterų galerijoje, buvo iškirstos angos, padarytas naujas įėjimas, padidintos kai kurios patalpos. Taip sutvarkyta sinagoga išstovėjo iki Antrojo pasaulinio karo. Karo metu buvo gana smarkiai apgriauta: išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Tokios būsenos šventovę buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, tačiau tarybinė valdžia pagal naująjį generalinį 1953 m. Vilniaus planą, Didžiąją Vilniaus sinagogą 1955 – 1957 m. visiškai sunaikino. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje 1964 metais baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis.

Išlikusios ir po žeme esančios Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės, buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos: pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos, Žydų gatvės trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.

Informacijos šaltiniai:

  1. Pocevičius Darius. Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990. I dalis. – Vilnius: Kitos knygos, 2018, p. 228-230.
  2. Vilniaus Didžioji sinagoga.
  3. Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
  4. Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
  5. Europos žydų paveldui skirtas tinklapis praneša apie kasinėjimus prie buvusių Vilniaus Didžiosios sinagogos pamatų.
  6. Vilniaus Didžioji sinagoga žydams buvo svarbi, kaip katalikams Vatikanas.
  7. Vilniaus didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į kultūros vertybių registrą.

Leave a Reply