1959 m. Žirmūnuose įkurta įslaptinta Vilniaus magnetinio garso įrašymo gamykla. Iš pradžių žinoma adresu pavyzdžiui, „Pašto dėžutė 4151“ bei „Pašto dėžutė 52“. Gamyklos pavadinimas keliskart kaitaliotas, kol 1972 m. atsirado pavadinimas „Vilma“. Ši įmonė daugiausia gamino specialią garso įrangą laivams, lėktuvams, dispečerinėms, branduolinėms jėgainėms ir pan. Pirmasis jos vadovas iki tol dirbo prestižinėse „petiorkose“, o vėliau išvyko į Maskvą, paskirtas vieno iš ministrų pavaduotoju. Iki pat sovietmečio pabaigos didžioji dalis gamyklos produkcijos buvo skirta karinei pramonei, tad logiška, kad ji išdygo visai prie pat sukarinto Šiaurės miestelio. Dauguma iš maždaug 7 tūkst. darbuotojų žinojo, jog uždarose ir sovietinio saugumo KGB kruopščiai prižiūrimose patalpose gaminamos ir karinės, „ypatingos“ paskirties prekės.
Pirmasis Sovietų kariuomenės reikmėms skirtas vielinis magnetofonas „MN-61“ pradėtas gaminti 1961 m. Vėliau pradėta gaminti magnetofoninius blokus „Vilnelė“, skirtus įstatymui į „Minija“ serijos magnetolas. Pirmoji galvutė buitiniams magnetafonams sukurta 1967 m., 1971 m. pasirodė pirmieji gamyklos buitiniai magnetofonai „Vilma M-1“, netrukus nauji modeliai. Prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą gamyklos laikraštyje diskutuota ar dar ne laikas pereiti prie skaitmeninių technologijų. 1994-1997 m. gamykla patyrė bankroto grėsmę, tačiau reorganizavus dirba iki šios, nors nebegamina magnetofonų. 2016 m. gamykloje dirbo per 500 darbuotojų ir ji gamina savo prekės ženklo elektros instaliacijos priemones ir aukštųjų technologijų gaminius žinomoms įmonėms. Esant poreikiui įmonė gali pagaminti ir lėktuvams skirtų juodųjų dėžių.
Informacijos šaltiniai:
- Albertas Kazlauskas. Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją. – Vilnius: Gatvės gyvos, 2017, p. 78.
- Vilma (gamybinis susivienijimas).
- Paskutiniai žemyn smingančio Tu-154 kapitono padėjėjo žodžiai fiksuoti lietuvišku prietaisu.