Šv. Kazimiero bažnyčios kripta

Baž­ny­čia pra­dė­ta sta­ty­ti 1604 m. Kertinį akmenį pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Šios baž­ny­čios nuodėmklausys ir pa­moks­li­nin­kas buvo Andriejus Bobola – kazokų nužudytas 1657 m., šven­tuo­ju pa­skelb­tas 1938 m. Dau­g kar­tų baž­nyčia nai­kin­ta gais­rų ir žmo­nių. Daug kartų keitėsi savininkai, kol 1988 m. spa­lį Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia ­grą­žin­ta ti­kin­tie­siems. Po res­tau­ra­ci­jos 1991 m. ko­vo 3 d. ar­ki­vys­kupas Julijonas Ste­po­na­vi­čius ją pa­šven­ti­no. Nuo tada bažnyčioje vėl dirba jėzuitai.
Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ji pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesù) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kry­žių. 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolą vai­ni­kuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos ži­bintas. Viduje dominuoja plati 25 m aukščio centrinė na­va. Šo­nuo­se – šešios praėjimu nesujungtos koplyčios.

Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirb­tinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė dai­lininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje: „Kris­taus prisikėlimas“ ir „Šv. Kazimieras“, kairiajame: „Šv. An­driejus Bobola“ ir „Neregio išgydymas“, de­šiniajame: „Šv. Ig­nacas Lojola“ ir „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“.
Baž­ny­čio­je įreng­ti kom­piu­te­ri­niai „Al­len“ (JAV) ir vokiški me­cha­ni­niai „Ober­lin­ger“ 45 bal­sų var­go­nai. Kiekvieną sek­ma­die­nį po Sumos vyks­ta re­li­gi­nės mu­zi­kos koncertai.

Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia pri­klau­so Jė­zaus Drau­gi­jai – jė­zui­tams. Ši vie­nuo­li­ja įkur­ta 1540 m. Jė­zui­tai rū­pi­na­si sie­lo­va­da, ve­da re­ko­lek­ci­jas, di­de­lį dė­me­sį ski­ria jau­ni­mui švie­sti­ ir ug­dy­ti. Jiems bū­din­gas veik­lus apaš­ta­liš­kas nu­si­tei­ki­mas. Jėzuitai neieš­ko vie­nu­mos, o pa­tį dar­bą lai­ko tar­na­vi­mu Die­vui. Lie­tu­vo­je jė­zui­tai įsi­kū­rė 1569 m. Di­de­lę reikš­mę tu­rė­jo 1579 m. jų įsteig­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, ki­tos ko­legi­jos. Šiuo me­tu jė­zui­tai dar­buo­ja­si Vil­niu­je, Kau­ne, Šiau­liuo­se.

1991 m. Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je po di­džiuo­ju al­to­riu­mi bu­­vo ras­ta XVII a. krip­ta su uni­ka­liais pie­ši­niais ant sie­nų. Jo­je ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­ti čia gy­ve­nę bei dir­bę jė­zui­tai ir baž­ny­čios ge­ra­da­riai. 1995 m. šio­je krip­toje per­lai­do­ti žmo­nių pa­lai­kai ir iš ki­tų bažnyčios rū­sių. 2003 m. joje įrengta šv. And­riejaus Bobo­los at­mi­ni­mo vie­ta. Kripta yra lygiagretainio formos, 6 m aukščio ir maždaug 18 m ilgio. Jos viename šone stovi masyvi mūryta keturkampė kolona, į kurios viršutinę dalį sueina skliautai. Šoninės sienos ir kolona degtos šviesios spalvos tinku. Ant jo yra puikiai išsilaikę juoda spalva tapytos freskos. Nors jų tapybos maniera skiriasi nuo kitų to meto pavyzdžių, tačiau turi aiškius europinės tapybos bruožus. Lyginant su puošniomis baroko formomis, šios freskos atrodo gana paprastos, jų autoriumi galėjo būti jėzuitų namuose gyvenęs nežinomas brolis. Freskos savo tema yra susijusios su mirtimi ir prisikėlimo viltimi. Vaizduojamos figūros nedetalizuotos, kai kurios kompozicijos nebaigtos. Svarbų vaidmenį vaidina freskų tekstai – lotyniškos Šventojo Rašto ištraukos ir giesmių bei maldų eilutės. Šie kaligrafiškai išrašyti tekstai įrėminti barokiškomis juostomis, kurios užbaigiamos gyvatės galvutėmis.

Įdomu, kad šiandien Lenkijoje itin gerbiamas ir jos Globėju paskelbtas šv. Andriejus Bobola savo žemiškąjį gyvenimą buvo labiau susiejęs su Lietuva. Jis gimė Mažojoje Lenkijoje 1591 m., mokėsi Braunsbergo jėzuitų kolegijoje. 1611 m. Vilniuje įstojo į Jėzaus Draugiją, studijavo Vilniaus universitete. Vėliau dirbo įvairiuose Lietuvos jėzuitų provincijos (ji apėmė Prūsiją ir dalį Lenkijos) namuose. Vilniuje šventasis Andriejus praleido beveik trečdalį savo gyvenimo metų. Iš jų net dvylika metų (1624–1630, 1646–1652) gyveno prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Čia jis dirbo pamokslininku, nuodėmklausiu, bažnyčios rektoriumi, vadovavo miestiečių Marijos sodalicijai. Būtent šioje bažnyčioje 1622 m. jis buvo įšventintas kunigu, o 1630 m. davė keturis iškilmingus vienuolinius įžadus.

Informacijos šaltiniai:

  1. Pranaitytė Elė. Vilniaus senamiestis per 3 valandas. – Vilnius: Tyto alba, 2017, p. 143-150.
  2. Venclova Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009, p. 141-143.
  3. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius : Savastis, Paveldas Leidykla, 2012, p. 209-220.
  4. Vaišvilaitė Irena. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. – Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 238-241.
  5. Kripta.
  6. Restauruota 17 amžiaus Šv. Kazimiero bažnyčios kripta.
  7. Vilniaus šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčia.
  8. Šv.Kazimiero bažnyčios kriptoje – kankinio Andriejaus Bobolos relikvija.

Leave a Reply