Šuazelių rūmai arba De Reusų rūmai

Rūmai – tai raiškaus baroko ir klasicizmo stiliaus paminklas, sudarąs tarsi Prezidentūros rūmų kompozicinę atsvarą. XVI a. čia stovėjęs namas priklausė LDK pakamariui Mykolui Pacui. XVIII a. vid. Jonas Teofilis su žmona Terese Krempušai šiame sklype pasistatė L raidės formos 2 a. mūrinį namą. Krempušų palikuonys neturėjo lėšų skoloms padengti, todėl dvi dalis namo valdė kreditoriai. Pastatas, stovėjęs vienoje drėgniausių Vilniaus vietų, pamažu ėmė nykti, skliautuoti rūsiai prisipildė vandens, sienos sutrūkinėjo ir grėsė nugriūti. 1786 m. jį įsigijo Matas Žynieva. Tais pačiais metais sunykęs pastatas rekonstruotas pagal architekto Martyno Knakfuso projektą (keturių kolonų portiką, manoma, pristatė architektas).

XIX a. pr. sklypas priklausė grafienei Šuazel. Rūmuose buvo 16 didelių ir 12 mažų kambarių, prie jų šešiolikos arklinių arklidė ir keturių vežimų ratinė. Grafai Šuazeliai kilę iš Prancūzijos rytų Marnos departamento Šuazel (Choiseul) kaimo. Lietuvoje jie buvo susiję giminystės ryšiais su daugeliu įtakingų giminių – Potockiais, Tyzenhauzais ir kt. Nuo 1808 m. iki 1849 m. posesijos priklauso Pomarnackiui. 1849 m. iš  Eduardo lr Augusto Pomarnackių pastatą nusiperka Antonina de Reus. XIX a. rūmų savininkai buvo grafai de Reusai ir Plateriai, 1863–1875 m. namai priklauso grafienei Kazimierai Pliater. Vėliau savininkas buvo gydytojas, keliautojas, orientalistas Ignotas Žiogelis. XX a. vid. – II pusėje rūmų patalpos sudalintos į butus, netikusiai įvesti inžineriniai tinklai, išardytos krosnys, o įvedant vandentiekį-kanalizaciją – iškapotas kapitalinių sienų mūras. Remontuojant stogo dangą panaikinti stoglangiai.

Beveik nepasikeitę rūmai išliko iki mūsų dienų. Šiuo metu čia gyvenamosios patalpos, veikia bendrovės „Copy1“ filialas.


Informacijos šaltiniai:

  1. Venclova Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009, p. 113.
  2. Šuazelių rūmai.
  3. Šuazelių (De Reusų) rūmai Vilniuje.

Leave a Reply