Pirmieji privatūs mergaičių pensionai Vilniaus gubernijoje pradėti steigti XVIII a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau jų veikla buvo epizodinė ir neturėjo didesnės įtakos tolesnei pensionų raidai. 1799 m. Vilniuje įsteigtas Labovskių šeimos privatus mergaičių pensionas padėjo pirmus ir tvirtus privataus mergaičių mokymo organizavimo pamatus. XIX a. pirmoji pusė – privačių mergaičių pensionų veiklos suklėstejimo laikotarpis. Šiuo laikotarpiu pensionai buvo vienintelės švietimo įstaigos, kurios intensyviai rūpinosi bei sprendė mergaičių mokymo ir auklėjimo problemas. XIX a. penktojo dešimtmečio pradžioje pensionų įtaka moterų auklėjimo ir mokymo procesui ėmė mažėti. Sugriežtėjo pensionų steigimas, mokymo ir auklėjimo priežiūra. Dalis privačių mergaičių pensionų buvo reorganizuoti į valstybines švietimo įstaigas. Pirmasis toks bandymas įvyko 1848 m. Tada Vilniaus J. Hermano privatus mergaičių pensionas buvo reorganizuotas į valstybinį.
1906 m. Vilniuje buvo įsteigta žydų mergaičių gimnazija, kuriai buvo suteiktos valstybinės mergaičių gimnazijos teisės (Pirmoji žydų mergaičių privati gimnazija). Gimnaziją įsteigė Polina Antokolskaja (Полина Антокольская), baigusi Sankt Peterburge Bestuževo aukštuosius moterų kursus (fizikos ir matematikos skyrių) ir Sofija Gurevič (София Гуревич), baigusi gamtos mokslus Lesgafto aukštuosiuose moterų kursuose. Gimnazijos steigėjos subūrė itin kvalifikuotą pedagogių, turėjusių aukštąjį išsilavinimą, personalą. 1914 m. gimnazijoje dėstė Sankt Peterburge veikusių aukštųjų moterų kursų auklėtinės – Eugenija Šeinina (Евгения Шейнина), Lija Kacenelenbaum (Лия Кацелененбаум), Elena Chackels (Елена Хацкельс). Aukštuosius moterų kursus Maskvoje buvo baigusi gimnazijos geografijos ir fizikos dėstytoja Nadežda Eiges (Надежда Эйгес). Tuo metu Gardine veikusi privati žydžių gimnazija tokiu pedagogių personalu pasigirti negalėjo. Šioje mokykloje dėstė mokytojai ir mokytojos, turėjusios vien vidurinįjį išsilavinimą. 1914 m. P. Antokolskos ir S. Gurevič gimnazijoje mokėsi 300 mokinių, nors mokslas gimnazijoje buvo brangus. Pirmojoje ir antrojoje klasėse mokslas kainavo 62 rb per metus, trečiojoje klasėje – 72 rb, ketvirtojoje klasėje – 85 rb, penktojoje klasėje – 102 rb, šeštojoje klasėje – 112 rb, septintojoje klasėje – 117 rublių.
Vėliau čia iki 1940 m. vasaros veikė hebrajų gimnazija „Tarbut“, ketvirtajame dešimtmetyje turėjusi maždaug 500 mokinių ir 25 mokytojus. Šiandien pusėje pastato įsikūrusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Informacijos šaltiniai: