Ribiškių pėsčiųjų trasa/pažintinis takas

Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai reginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Kraštovaizdžio draustiniai steigiami siekiant išsaugoti unikalius ir tipiškus gamtos bei kultūros kraštovaizdžio kompleksus. Pavilnių regioniniame parke yra net penki kraštovaizdžio draustiniai.
Ribiškių kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos teritorija Rasų seniūnijoje, Pavilnių regioniniame parke. Apima plotą tarp Juodojo kelio šiaurėje, Minsko plento pietuose, Gurių rytuose ir Ribiškių bei Rasų vakaruose. Įsteigtas 1998 m. gruodžio 10 d., siekiant išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis, botaniniu požiūriu vertingais brandžių ąžuolynų fragmentais, šaltiniuotomis pievomis su retaisiais augalais, baltišką mitologiją menančiu Kaukysos upeliu.

Ribiškėse sutinkama gausi augalų bendrijų ir rūšių įvairovė. Čia yra senų brandžių ąžuolynų su tipiška žoline danga, šaltiniuotų pievų su retosiomis augalų rūšimis. Neužsodintose kalvose ir sausuose bei šiltuose šlaituose paplitusios sauspievės. Jose auga melsvieji gencijonai, paprastosios karlinos ir kiti įdomesni augalai. Ribiškėms būdingos ir spalvingos žemuminių pievų bendrijos, įsikūrusios šaltiniuotose upelių pakrantėse.

Ribiškių pėsčiųjų trasa po Ribiškių erozinį kalvyną/pažintinis takas atvertas 2015 m. rugsėjį. Šis pėsčiųjų takas ypatingas tuo, kad veda ir pažindina su ypatingai kalvotu Vilniaus apylinkių kraštovaizdžiu. Ribiškių pažintinis takas prasideda ties Minsko plente įsikūrusiu viešbučiu „Ibis Stile“. Pasukus į kairę ir einant laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi tako ilgis – 6 km. ir ji paženklinta mėlynos spalvos ženklais, o pasukus į dešinę pusę trasos ilgis nesieks nei pusės ilgojo maršruto ir jis bus paženklintas žalia spalva. Ši, žalia trasa pritaikyta čiuožti slidėmis, todėl jei kam nepatinka kalnų slidinėjimas netoliese esančiame Liepkalnyje, galima šia trasa pasportuoti su lygumų slidėmis. Reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, analogo Lietuvoje, o greičiausiai ir visoje Europoje, nėra. Šis reljefo fenomenas galėjo susidaryti tik ypatingomis sąlygomis ištisai peršalusioje moreninių nuogulų storymėje. Kadaise vakarinėje Vilniaus dalyje driekėsi ledyno pakraštys, o rytinėje – plytėjo peršalusių moreninių nuogulų dykuma. Ledyno tirpsmo vanduo galingais srautais verždamasis tekėjo dabartine miesto teritorija. Vanduo, tekėdami į vakarus neįprasta vaga, sukūrė neįprastas žemės paviršiaus formas, klaidžius slėnių labirintus. Šiltesnis už ledą vanduo tirpino gruntą, šliaužiančio purvo srautai sparčiai gilino užsimezgusias griovas. Kalvyno sandara gerai matoma miškais neapaugusiose vietose. Einant taku matomas ir skaidraus vandens ir šviesaus smėlio dugno, be galo vingiuotas Kaukysos upelis.

Abi trasos tinkamos visais metų laikais pasivaikščiojimo ir sporto entuziastams.

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Rūta Baškytė, Vidmantas Bezaras, Paulius Kavaliauskas, Algimantas Klimavičius, Gediminas Raščius. Lietuvos saugomos teritorijos. – Kaunas: Lututė, 2006, p. 60-67, 214-217.
  2. Kraštovaizdžio draustiniai.
  3. Ribiškių pažintinis takas.
  4. Ribiškių kraštovaizdžio draustinis.
  5. Ribiškių pėsčiųjų takas: pasivaikščiojimas bekele.
  6. Pasivaikščiojimas po išskirtinio reljefo gamtos kampelį.
  7. Ribiškių erozinio kalvyno pėsčiųjų trasa.

Leave a Reply