Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai renginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Leoniškių palivarkas XVII-XIX a. priklausė Vilniaus miestui. 1819 m. plane pažymėti palivarko pastatai Leoniškių kaime, kur dabar stovi malūnas. XIX a. 4-o deš. viduryje Pučkarnios (Pučkorių) palivarko savininko S. Sidaravičiaus iniciatyva per Leoniškes į Pučkarnią nutiestas kelias (dabar Belmonto gatvė) ir pastatytas tiltas per Vilnios upę.
XIX a. pradžioje Vilnios ir Srovės šlaituose ėmė kurtis vilos ir gyvenamieji namai, įkurtas ištaigingas restoranas. Dėl to vietovę didikai pavadino lot. bellus mons – „gražus kalnas“.
Belmontas – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, Pavilnių regioniniame parke. Yra žirgynas, link Sapieginės veda 6 km pažintinis pėsčiųjų takas, pietuose prateka Vilnia, telkšo Belmonto tvenkinys. Šiaurinę ribą žymi status Vilnios slėnio šlaitas, apaugęs mišku, kuris saugomas kaip Belmonto botaninis-zoologinis draustinis.
Belmonto botaninis-zoologinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniuje, Rasų seniūnijoje, Pavilnių regioniniame parke. Apima plotą tarp Stepono Batoro gatvės šiaurėje ir vakaruose bei Belmonto ir Vilnelės upės pietuose. Įsteigtas 2009 m. gegužės 27 d., siekiant išsaugoti Belmonto miško masyvą stačiašlaitėje erozinėje plynaukštėje su pušynų bendrijomis, pasižyminčiomis gausia ir įvairia gyvūnija, retaisiais augalais.
Prancūziškasis (Belmonto) malūnas, pastatytas 1838 m., nustojo veikęs tik XX a. viduryje. Nuo to laiko jis stovėjo nenaudojamas ir palengva nyko. 2001 m. pradėti šio unikalaus komplekso atkūrimo darbai. Visi autentiškieji pastatai ir jų dalys buvo kruopščiai konservuoti ir restauruoti, atkurtos prarastosios dalys ir elementai, maksimaliai pritaikant dabartinę paskirtį prie senojo malūno pastatų planinės bei erdvinės struktūrų. Vėlesnieji šioje teritorijoje pastatyti pastatai buvo rekonstruoti, suteikiant jų išorės architektūrai ir interjerams etnografinį ir regioninį charakterį. O naujieji pastatai harmoningai suderinti su bendra XIX a. pastatų komplekso visuma. Pradėjo veikti poilsio ir pramogų centras ,,Belmontas”.
Sutvarkyta aplinka, restauruoti pastatai ir salių interjerai, prisodrinti etnografiniais ir antikvariniais eksponatais bei baldais, parodo XIX a. pradžios Lietuvos žmonių gyvensenos tam tikrus bruožus, jų pomėgius ir skonius. Todėl lankantis šioje vietoje galima ne tik pailsėti, pasimėgauti maistu ar pramogomis, bet ir susipažinti su įvairiomis kolekcijomis – nuo medžioklės trofėjų iki antikvarinių taikomosios dailės autorinių meno kūrinių.
Šiuo metu „Belmonto“ pramogų ir poilsio centre yra 10 įvairios paskirties ir dydžio aukščiausio lygio pokylių salių, vasaros metu duris atveria lauko restoranas ,,Amfiteatras”, kuris įsikūręs ant Vilnelės upės kranto. Taip pat vilniečių bei sostinės svečių pamėgta lauko kavinė ,,Belmonto kriokliai” su nepakartojamu vaizdu į šniokščiantį krioklį bei Joanos Carinovos smuklė, kurioje galima pasivaišinti lietuvių patiekalais.
Poilsio ir pramogų centras ,,Belmontas” turi ypatingą įvertinimą už harmoningą verslo ir paveldo suderinimą – Šv. Kristoforo statulėlę. Tai – garbingas Vilniaus miesto apdovanojimas, teikiamas kasmet už nuopelnus miestui ir miestiečiams.
Informacijos šaltiniai:
- Apie mus. Belmontas.
- Baškytė, Rūta, Bezaras, Vidmantas, Kavaliauskas, Paulius ir kt. Lietuvos saugomos teritorijos. – Kaunas, 2006. -P. 214-217.
- Belmontas
- Belmonto botaninis-zoologinis draustinis.