Pacų rūmai

Šv. Jono g, atsišakoja nuo Pilies g. ties Šv. Jono bažnyčia. Tai viena seniausių Vilniaus gatvių. Minima XVI a. vid. Kadaise čia būta seniausios turgavietės, kurioje stovėjo pirmoji rotušė. Čia gyveno įtakingiausi Lietuvos didikai Radvilos, Pacai, Sapiegos, universiteto profesoriai, amatininkai ir pirkliai. Jau XVI a. beveik visi šios gatvės namai buvo mūriniai, pati gatvė ir nemaža jos kiemų grįsti akmenimis, o kai kurie namai vandenį gaudavo iš Vingrių šaltinių mediniais vandentiekio vamzdžiais. Didžioji gatvė tai yra Pilies gatvės tęsinys, susiliejantis su Rotušės aikšte ir pereinantis į Aušros Vartų gatvę. Čia buvo senojo Vilniaus savivaldos ir prekybos centras. Dižiosios g. namas nr. 7 – Pacų rūmai. XVI a. čia stovėjo du namai iš kurių vienas buvo vadinamas Vytauto namu. Brauno atlase šioje vietoje buvo pažymėti triaukščiai Vaivados namai, matyt, pastatyti Trakų vaivados Grigaliaus Astiko. Pietinėje sklypo pusėje stovėjo Ambroziejaus bursai (bendrabučiui) priklausęs 1602 m. pastatytas namas. Pastatai smarkiai nukentėjo per 1654-1667 m. karą su Maskva.

1667 m. „vaivados namą“ nupirko LDK etmonas Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682). Po šešerių metų jis nusipirko ir Ambraziejaus bursos namą, abu pastatus atstatė ir sujungė pirmojo ir antrojo aukštų patalpas į anfiladinę sistemą. Per 1673-1677 m. vykusią rekonstrukciją, kurios autoriumi laikomas architektas Jan Zaor, o interjerų dekorą kūrė meistrai Giovanni Pietro Perti bei Michelangelo Palloni, pastatas įgijo barokinių rūmų išvaizdą. 1787 m. po Juozapo Paco mirties rūmai atiteko Liudvikui Mykolui Pacui. 1837 m., po 1831 m. sukilimo jam pabėgus į Ameriką, pastatus perėmė karinis štabas. Rūmai rekonstruoti ir pritaikyti karinei administracijai, nors iki tol turėjo reprezentacinę funkciją – juose lankydavosi įtakingi žmonės, vykdavo pokyliai. 1688 m. rūmuose buvo apsistojęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1629-1696), 1705 m. – Rusijos caras Petras I (1672-1725). 1812 m. rūmuose surengtuose pokyliuose dalyvavo Rusijos imperatorius Aleksandras I (1777-1825), kiek vėliau – Prancūzijos imperatorius Napoleonas (1769-1821). 1822 m. čia vyko filaretų draugijos posėdžiai. 1909 m. rūmuose buvo įsteigtas rusų klubas. 1912 m. pagal architekto Aleksandro Sonino projektą jie dar kartą buvo pertvarkyti ir pritaikyti rusų bajorijos poreikiams. Iki I pasaulinio karo Vidaus reikalų ministerijai priklausiusiuose rūmuose veikė knygynas, paveikslų galerija, M. Anatolskio vyno parduotuvė. Po II pasaulinio karo Pacų rūmai daugeliui metų atiteko ryšininkams. Kurį laiką čia veikia tarpmiestinė telefono stotis ir telegrafas. 2007 metų liepos 27 d. Pacų rūmus nusipirko Lenkijos valstybė. Po būtinojo remonto ir pastato pritaikymo naujoms reikmėms 2018 m. rugsėjo 13 d. Pacų rūmus – naująją Lenkijos Respublikos ambasados su konsuliniu skyriumi ir Lenkijos instituto Vilniuje buveinę – iškilmingai atidarė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacek Czaputowicz ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus Didžiojoje gatvėje duris atvėrė penkių žvaigždučių „Pacų“ viešbutis, įsikūręs didikų Pacų rūmuose. Tai pirmasis viešbutis Baltijos šalyse, priklausantis tarptautiniam „Design Hotels” tinklui.

Šv. Jono gatvėje namas nr. 3 – taip pat Pacų rūmai. Pastato istorija siekia XVI a. Nuo 1628 m. priklausė magnatų Pacų giminei. Apgriuvusį pastatą 1783 m. įsigijo, suremontavo ir išpuošė LDK kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega. Numalšinus 1831 m. sukilimą, artilerijos generolo Pranciškaus Sapiegos valdomi rūmai buvo konfiskuoti, juose įkurta gubernatoriaus valdyba. Rūmų patalpose iki XX a. veikė spaustuvė, spausdinusi daugiausiai lenkiškus ir rusiškus leidinius, pirmasis leidinys lietuvių kalba pasirodė 1863 m. – tai buvo caro manifestas apie baudžiavos panaikinimą. 1959, 1965, ir 1986 m. rūmai restauruoti. Dabar šis pastatas priklauso Lenkijos Respublikos ambasadai.

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Venclova Tomas. Vilnius. Vadovas po miestą. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009, p. 95-96, 137.
  2. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius : Savastis, Paveldas Leidykla, 2012, p. 193-195.
  3. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija : Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės. – Vilnius: Charibdė, 2008, p. 40-43.
  4. Pacų rūmai (Didžioji g.).
  5. Pacų rūmai (Šv. Jono g.).
  6. Rūmai, vad. Pacų.
  7. Pacų rūmuose įsikūrė penkių žvaigždučių viešbutis.

Leave a Reply