Pohuliankos kolonijos pastatų kompleksas

Juozapo Montvilos nuopelnas – gyvenamųjų namų kolonijos (šiuolaikiniais terminais – Gyvenamųjų namų statybos bendrijos), kurias jis nusižiūrėjo besimokydamas Peterburge Vienoje ir Berlyne ir keliaudamas Belgijoje. Juozapas Montvila turėjo nemažai žemės sklypų Vilniuje ir 1896 – 1898 metais jis inicijavo keturių kolonijų statybą. Šios kolonijos yra gražiose Vilniaus vietose. 1896 metais suprojektuoti ir pradėti statyti 11 namų Šaltinių, Aguonų ir Mindaugo gatvės rajone. Buvo pastatyti 6 namai vienaaukščiai namai, kiekviename buvo 2 butai su atskirais įėjimais. Dar ir dabar juos galima pažiūrėti, bet perdarytus. Antroji – Pohuliankos kolonija, tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių. Ten pastatyta 10 namų, kiekvieno namo savininkas turėjo 10-12 arų sklypą su sodu.

Vladislovas Stipulkovskis Vilniuje gimęs  architektas buvo baigęs Rygos politechnikos institutą, profesinio pažinimo tikslais keliavęs po Europos miestus, vėliau išrinktas į Vilniaus miesto dūmą. Grįžęs į Lietuvą V. Stipulkovskis tapo pagrindiniu J. Montvilos rengiamų gyvenamųjų namų kolonijų projektuotoju. XIX a. pab. Europoje pradėti statyti miestų-sodų mini atitikmenis labai patiko J. Montvilai. Pagrindinis miesto-sodo gyvenvietės bruožas buvo individualus gyvenamasis namas su žemės sklypeliu. Paprastai kvartalus ribodavo fasadais į gatvę atsukti namai, kuriems priklausantys žemės sklypeliai būdavo kvartalo viduryje. Nors Europoje tokios gyvenvietės buvo statomos darbininkams, Vilniuje jos buvo skirtos vietinės kilmės įstaigų tarnautojams, inžinieriams, menininkams. Kolonijas projektavo tik oficialios tarnybos neturintys architektai. V. Stipulkovskis buvo vienas aktyviausių.

1875 metais buvo parengtas naujas Vilniaus miesto plėtros planas, kuriame daug dėmesio skirta Pohuliankos rajonui, įtrauktam į miesto sudėtį. Tuomet šis rajonas imtas vadinti Naujamiesčiu. Jovaro (Pohuliankos) kolonija pastatyta 1897 m. visuomenės veikėjo, filantropo, Žemės banko direktoriaus Juozapo Montvilos iniciatyva. Vienuolikos (pastatyta 10) namų koloniją suprojektavo V. Stipulkovskis 1,7 ha sklype tarp dabartinių M. K. Čiurlionio, Jovaro ir J. Basanavičiaus gatvių. Kvadratinio plano namai palei gatves sustatyti atskirai arba sublokuoti po dvi sekcijas. Namai šioje kolonijoje buvo sustatyti retai. Didelės erdvės buvo skirtos sodyboms, nuo gatvės atitvertomis mūro sienomis su vartais ir varteliais. Jovaro gatvės kolonijoje namus buvo pasistatę ir keletas Vilniaus žemės banko darbuotojų, tarp jų ir pats J. Montvila.

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Pohulianka (dabartinė J.Basanavičiaus gatvė) neatpažįstamai pasikeitė. Abipus jos išaugo daug valstybinių pastatų, taip pat ir prabangių gyvenamųjų namų. 1900 m. pastatyti Valstybės kontrolės rūmai (J.Basanavičiaus 12), 1901-1903 m. gatvės dominante tapo Polesės geležinkelio valdybos pastatų kompleksas (J.Basanavičiaus g. 14). Įdomu, kad šis pastatas iki šiol tarnauja geležinkeliečiams.

Informacijos šaltiniai:

  1. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. – Vilnius : Savastis, Paveldas Leidykla, 2012, p. 396-397.
  2. Jovaro, Pohuliankos kolonijos pastatų komplekso namas.
  3. Jovaro, Pohuliankos kolonijos pastatų kompleksas.
  4. Kaip lėbautojų traukos centras tapo prestižiškiausiu Vilniaus rajonu.

Leave a Reply