1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriuose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai.
Lyglaukių draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis geomorfologinis draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai reginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pavilnio regioniniame parke kraštovaizdžio įvairovę lemia viename morfologiniame kraštovaizdžio rajone esantys miškingų erozinių raguvynų, stambių mažai urbanizuotų erozinių atragių, miškingo bei urbanizuotoerozinio slėnio ir miškingų bei mažai sukultūrintų moreninių pakilumų kraštovaizdžio tipai. Gamtos ir kultūrinio paveldo vertybėms išsaugoti Pavilnių regioniniame parke išskirti 1 gamtinis rezervatas, 5 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 2 botaniniai ir 1 botaninis-zoologinis draustinis.
Geomorfologiniai draustiniai steigiami tipiškiems ir unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti. Juose saugoma visa šalies reljefo įvairovė: moreninės kalvos ir gūbriai fliuvioglacialiniai senslėniai, upių slėniai, ežeruoti dubakloniai, ezoteriniai raguvynai, žemyninių kopų ruožai.
Lyglaukių draustinyje saugomi ilgiausi Lietuvoje eroziniai atragiai, sudarantys sudėtingą atragių sistemą. Atragiai – tai sudėtingos ilgos teigiamos reljefo formos, buvusio žemės paviršiaus liekanos, susidariusios tarp gausybės tekančio vandens išgraužtų raguvų, slėniukų. Regioniniame parke yra keturi eroziniai atragiai: Lyglaukių didysis ir mažasis, Sapieginės ir Šveicarijos. Jie sudaro ilgą kalvų grandinę, kurių keteromis nukeliauti beveik kilometrą.
Ilgiausias yra plokščiaviršis didysis Lyglaukių atragis, apaugęs senu šilu, labiausiai paveiktas statybų, nukasinėtas ir užstatytas. Nuo jo atsiveria sausų slėnių, kalvų ir Vilniaus miesto vaizdų panorama. Natūraliausias ir aukščiausias – Sapieginės atragis, nors ir jo viduje dunkso gynybinių įrenginių liekanos.
Šveicarijos erozinis atragis driekiasi palei Žolyno gatvę, pamažu žemėdamas Antakalnio gatvės link. Aukščiausia šio atragio vieta yra ties Vilniaus kraujo centru – 53 m, absoliutus aukštis virš jūros lygio siekia 185 metrus. Vilniaus Šveicarija garsėja kaip slidininkų mėgstama vieta.
Šis draustinis apima plotą Lyglaukiuose, tarp Antakalnio vakaruose, Užupio pietvakariuose, Mildos gatvės šiaurėje. Įsteigtas 1998 m. gruodžio 10 d.
Informacijos šaltiniai:
- Baškytė, Rūta, Bezaras, Vidmantas, Kavaliauskas, Paulius ir kt. Lietuvos saugomos teritorijos. – Kaunas, 2006. -P. 60-67, 70-72, 214-217.
- Geomorfologiniai draustiniai.
- Lyglaukių geomorfologinis draustinis.