Iškartų kraštovaizdžio draustinis

1959 m. priimtame Lietuvos gamtos apsaugos įstatyme apibrėžta draustinio sąvoka, kad tai skelbiamos vietovės, kuriose reikia išsaugoti atskirus gamtos objektus, turinčius ypatingą mokslinę, kultūrinę arba ūkinę vertę. Pagal saugomų vertybių pobūdį ir steigimo bei veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi skirtingai.

Iškartų draustinis – Pavilnių regioniniame parke esantis kraštovaizdžio draustinis. Pavilnių regioninis parkas mažiausias Lietuvoje. Išskirtinis šio regioninio parko bruožas – panoraminiai reginiai. Jis įsteigtas išsaugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pavilnio regioniniame parke kraštovaizdžio įvairovę lemia viename morfologiniame kraštovaizdžio rajone esantys miškingų erozinių raguvynų, stambių mažai urbanizuotų erozinių atragių, miškingo bei urbanizuoto erozinio slėnio ir miškingų bei mažai sukultūrintų moreninių pakilumų kraštovaizdžio tipai. Gamtos ir kultūrinio paveldo vertybėms išsaugoti Pavilnių regioniniame parke išskirti 1 gamtinis rezervatas, 5 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 2 botaniniai ir 1 botaninis-zoologinis draustinis.

Vietovėse, kurių ypatingas gamtinis ar kultūrinis kraštovaizdis, steigiami kraštovaizdžio draustiniai. Juose saugomi gamtos ir kultūros paveldo teritoriniai kompleksai, užtikrinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, palaikoma ekologinė pusiausvyra, sudaromos sąlygos moksliniams tyrimams, propaguojamas pažintinis turizmas.

Iškartų draustinyje saugomos didžiosios erozinės vėduoklės, pasižyminčios ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis, gilių ir plačių raguvų, kadaise vadintų Sapiegų grioviais, dugnuose nutiestos Šilo ir Žolyno gatvės. Dėl ledyninių vandenų plukdymo jos gana smėlingos. Žolyno gatvė atsiremia į Iškartų erozinį kalvyną.  Apima miško teritoriją Sapieginėje, tarp Šilo, Žolyno gatvių, Rokantiškių kapinių ir Mileišiškių sodų.

Beje, šių erozinių kalvynų sausi slėniukai, senos griovos ir raguvos atsiveria tik į trečią Neries terasą. Iškartų erozinis kalvynas radosi maždaug prieš 13 tūkstančių metų. Jo plotas yra 118 ha.

Ilgai prieledyninių marių lygis buvo trečiosios terasos aukštyje, todėl šis laikotarpis Vilniaus paviršiaus susidarymo istorijoje yra ypač svarbus: labiausiai buvo raižomi šlaitai, susidarė eroziniai kalvynai, klimatui smarkiai atšilus augo miškai. Iškartų eroziniam kalvynui išsaugoti nustatytas kraštovaizdžio draustinio apsaugos ir naudojimo režimas. Daugiausia lankytojų užplūstamas kalvynas giedromis žiemos dienomis – Vilniaus Šveicarijoje mėgstama slidinėti.

Tikrai žinoma, kad kadaise, prieš 13-14 tūkstančių metų, po Pavilnių erozinius kalvynus klaidžiota mamutų. 1957 m. Antakalnyje, Smėlio gatvėje, trečiojoje Neries slėnio terasoje ties vieno sauso slėniuko žiotimis buvo rastas unikalus radinys – mamuto griaučiai, tikriausiai atplukdyti tuo slėniuku.

Draustinyje draudžiama žaloti ir keisti reljefą, kasinėti, sausinti žemę, keisti vandens telkinių hidrologinį režimą, tręšti ir kultūrinti natūralias pievas bei ganyklas.

Informacijos šaltiniai:

  1. Rūta Baškytė, Vidmantas Bezaras, Paulius Kavaliauskas, Algimantas Klimavičius, Gediminas Raščius. Lietuvos saugomos teritorijos. – Kaunas: Lututė, 2006, p. 60-67, 214-217.
  2. Kraštovaizdžio draustiniai/
  3. Iškartų kraštovaizdžio draustinis/

Leave a Reply