Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis

Antakalnio kapinės, anksčiau žinomos, kaip Karių kapinės – 1809 m. įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoli nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų. Jų plotas 15,60 ha.

XVII−XVIII a. tai buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Iš pradžių buvo skirtingi plotai, skirti pasauliečiams, kariams, našlaičiams ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviams laidoti. Vėliau susiformavo vientisos kapinės.

Prestižinėmis laikomos Antakalnio kapinės yra suskirstytos kvartalais. 25-asis kvartalas vadinamas Menininkų kalneliu. Antakalnio kapinių Menininkų kalnelis – išskirtinė laidojimo vieta, nuo XX a. pabaigos priglaudusi daugybę rašytojų, dailininkų, aktorių, muzikantų.

Pradžia buvo šioje kapinių dalyje 1964 m. palaidoto skulptoriaus Juozo Mikėno kapas. Vėliau netoli jo, žemumoje ir ant kalvelės, buvo palaidoti rašytojas Augustinas Gricius, operos dainininkė Elena Čiudakova, dailininkas Stasys Krasauskas, rašytoja Ieva Simonaitytė, poetas Paulius Širvys, kompozitorius Eduardas Balsys.   

Pastaraisiais metais Menininkų kalnelyje atgulė nemažai šios kartos menininkų: poetas Justinas Marcinkevičius, kompozitorius Gintautas Abarius, kino režisierius Arūnas Žebriūnas, aktoriai Vytautas Šapranauskas, Antanas Šurna. Menininkų kalnelyje iškilo ir Jordanijoje mirusio humoro laidos „Dviračio šou“ kūrėjo Gintaro Ruplėno kapavietės kauburėlis. Šalia anksčiau mirusios savo žmonos Onos ten palaidotas ir aktorius Donatas Banionis. Ir sąrašas tęsiasi.

Menininkų kalnelyje kasdien apsilanko įvairių žmonių: vieni ateina aplankyti ar sutvarkyti artimųjų kapų, kiti – kaip į muziejų po atviru dangumi. Gerbėjai atneša gėlių ant savo mėgstamų aktorių ar dainininkų kapų, kiti – pasižvalgyti į antkapius, kurie išsiskiria originalumu, netradiciškumu. Be to, pavaikščiojus po Menininkų kalnelį galima plačiau susipažinti su šalies meno ar literatūros istorija.’

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Į Menininkų kalnelį amžiams palydima su tarpininkavimo raštu.
  2. Antakalnio kapinės.
  3. Girininkienė V., Vilniaus kapinės, Vilnius: Atkula, 2004.

Leave a Reply