Kučkuriškių popieriaus fabrikas

Naujosios Vilnios centrinė dalis – šalia geležinkelio stoties ir buvusio kino teatro pagal Vilniaus bendrąjį planą yra svarbus lokalus Vilniaus centras. Vardą, kaip ir Vilniui, davė upė Vilnia, prieš 100 metų gudiškai vadinta Vileika. 1823 m. šioje vietoje popieriaus dirbtuves įkūrė vienas įtakingiausių XIX a. pr. pramonininkų ir dvarininkų, tekstilės, alkoholio, terpentino magnatas Vaitiekus Puslovskis, padedamas vokiečių meistro Vilhelmo Langenbacho. Kučkuriškių popieriaus fabrikas buvo įkurtas dvaro pastatuose. Šis dvaras garsėjo turtinga biblioteka. Iš užtvenktos Vilnios į gamybinį korpusą dviem kanalais buvo atvestas vanduo, kompleksą sudarė dar 10 pagalbinių pastatų. Be jau turėtų popieriaus presų, balinimo indų ir malūno, 1844 m. Kučkuriškių dirbtuvės įgijo pirmąją anglišką ruloninę popieriaus gamybos mašiną (nenutrūkstamos gamybos popieriaus mašina). Greta gamybinio korpuso dviaukščiame mediniame name įrengta kepykla, valgykla, virtuvė, raštininko butas ir nedidelė ligoninė. 1890 m. fabriką išplėtė Vilniaus žydai Šabadas, Lipskis ir Papinis, jie įvedė dvi darbo pamainas.

1915 m.popieriaus fabrike dirbo 185 darbininkai, pagaminta 30000 tonų celiuliozės ir 10000 tonų popieriaus, šia produkcija jis aprūpino ne tik Vilnių, bet ir kitas carines gubernijas. Šiai gamyklai medžio žaliavą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gamino net Pūčkorių fabrikas. Nukentėjęs per Pirmąjį pasaulinį karą, fabrikas veiklą atnaujino, tačiau tik 1925 m. Apyvartą apie 5 kartus sumenkino pasikeitusi politinė situacija – sumažėjo paklausa Rusijoje. 1940 m. sovietų valdžia likvidavo Kučkuriškių dvarą, tačiau fabriką paliko dirbti, atsirado naujų priestatų. 1945 m. įmonė pavadinta „Naujosios Vilnios“ popieriaus fabriku, 1951 m. pradėtos gaminti medienos plokštės, 1970 m. pradėtas gaminti gofruotas kartonas, kuris ilgainiui tapo pagrindiniu įmonės produktu. Šis fabrikas tais metais pavadintas Naujosios Vilnios kartonažo cechu. 2001 m. gamyba Kučkuriškėse nutraukta.

Kučkuriškių manufaktūros atsiradimas laikomas popieriaus pramonės Lietuvoje plėtros pradžia. Buvę dvaro pastatai, kurie buvo performuoti į popieriaus fabrikų gamybinius pastatus, dabar yra įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą (Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų kompleksas: administracinis, gamybinis apstatai, sandėlis). Labiausiai dėmesio ansamblyje vertas vieno aukšto mūrinis lauko akmenimis, romantizmo „akmenų stiliaus“ architektūros ir klasicistiniu portiku puoštas su kolonomis administracinis pastatas bei senasis trijų aukštų gamybinis korpusas. Taip pat išliko daugiau nei prieš 170 metų pastatyta užtvanka. Perkant aukštesnės klasės „Grite“ produkciją, galime matyti, jog etiketėse minimas teiginys, kad AB „Grigeo Grigiškės“ savo fabriko pradžią sieja su Kučkuriškėmis ir 1823 m. data, taip pat ir gofruoto kartono gamybos pradžia. Popieriaus fabrikas Grigiškėse įkurtas šimtu metų vėliau, 1923 m.  Dabar  Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų komplekse įsikūrusios įvairios smulkios įmonės.

Informacijos šaltiniai:

  1. Buvęs Kučkuriškių popierias fabrikas pretenduoja tapti pramonės zonos konversijos pavyzdžiu
  2. Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas tinkamas trečios kartos Mokslo muziejui
  3.  Kazlauskas, Albertas. Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją. – Vilnius, 2017, p. 11-13.
  4. Kučkuriškių popieriaus fabrikas
  5. Liudvikas Selmistraitis. Naujosios Vilnios miesto morfologinės raidos tyrimai
  6. Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 91-92.
  7. Vilniaus Kučkuriškių popieriaus fabrikas virsta Mokslo muziejumi
  8. Vietoj Kučkuriškių popieriaus fabriko Vilniuje – Mokslo muziejus, kuriame dėmesys bus skirtas ir statybų sektoriui
  9. Vilniaus miestas / Naujosios Vilnios seniūnija / Naujoji Vilnia

Leave a Reply