Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) laiptai

2011 metais mi­nint Cz. Miłoszo (1911–2004) šim­tą­sias gi­mi­mo me­ti­nes, Vil­niaus miesto sa­vi­val­dy­bė laip­tus, nuo kurių atsiveria nuostabi Vilniaus Užupio rajono panorama, pa­va­di­no Czesławo Miłoszšo var­du, ta­čiau iki šiol čia ne­bu­vo jo­kio tai žyminčio ženk­lo. Skulp­to­rius Jo­nas Gencevičius iš­kė­lė ori­gi­na­lią idė­ją – ant laip­tų iš­kal­ti poe­to ei­lių lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. Pro­jek­to ar­chi­tek­tas – Tau­ras Bu­dzys.

2016 rugsėjį Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankirtoje, iškilmingai atidengtos informacinės lentos apie rašytoją, Nobelio premijos laureatą Czesławą Miłoszą lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis ir laiptai su poeto eilių fragmentais lietuvių ir lenkų kalbomis.

Miloszo vardu pavadinti laiptai, kyla iš Tymo kvartalo į Bokšto gatvę. „Gatvė su šiuo kūrėju itin susijusi. Tai pirmoji vieta, kurioje jis apsigyveno su tėvais atvykęs į Vilnių. Kaip ypač jam svarbią ne sykį mini ją eseistinių atsiminimų knygoje „Vilniaus gatvių žodynas“. Taip pat nuolat lankėsi toje gatvėje esančiame studentų bendrabutyje, aprašė ten veikusią valgyklą, kurioje susitikdavo su bičiuliais poetais iš grupės „Žagary“. Rašė apie Bokšto gatvės vardo lietuviškąją kilmę, siejo su lietuvių tradicijomis

Meninės idėjos autorius J. Gencevičius teigė nesiekiantis poeto asmenybės priminti tiesmukai. „Tegul laiptais kopiančiam žmogui Cz. Miloszo poezijos ištraukos sukels apmąstymų, minčių. Norėtųsi, kad atminimo ženklas bylotų apie mūsų laiką, dabartį, būtų šiuolaikiškas. Todėl paminklo visai nesinorėtų“.

Ant laip­tų iš­kal­tos ci­ta­tos iš Cz. Mi­los­zo ei­lė­raš­čių „Nie­kad ta­vęs, mies­te“, „Su­si­ti­ki­mas“, „Žu­vis“, „U­pės“ bei iš poe­mos „Kur sau­lė te­ka ir kur lei­džia­si“. Ci­ta­tas par­in­ko Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Min­dau­gas Kviet­kaus­kas su žmo­na li­te­ra­tū­ro­lo­ge Bri­gi­ta Spei­čy­te.

„Cz. Mi­los­zo poe­zi­ja la­bai tur­tin­ga ir pla­ti, no­rė­jo­me iš­rink­ti tas ei­lu­tės, ku­rios kal­ba apie jo ry­šį su Vil­niu­mi, apie tai, kuo jam pa­čiam bu­vo svar­bus šis mies­tas. Taip pat no­rė­jo­me, kad kai ku­rios ei­lu­tės kal­bė­tų apie jo pa­sau­lė­žiū­rą, fi­lo­so­fi­ją, ti­kė­ji­mą, to­dėl daug ei­lu­čių apie ry­šį su Die­vu, am­ži­ny­bę. O svar­biau­sia no­rė­jo­me, kad vi­si pri­si­min­tų jo mei­lę ir ais­trą gy­ve­ni­mui – mei­lę gy­ve­ni­mo gro­žiui, mei­lę mo­te­rims, mei­lę ge­ram mais­tui. Tai yra iš­min­ties, mei­lės ir šyp­se­nos ei­lu­tės.“ (dr. M. Kviet­kaus­kas).

1911 me­tų bir­že­lio 30 die­ną Še­te­niuo­se, Kė­dai­nių ra­jo­ne, gi­męs Cz.Mi­los­zas mo­kyk­lą ir uni­ver­si­te­tą bai­gė Vil­niu­je, kuris tar­pu­ka­riu bu­vo oku­puo­tas Len­ki­jos. Vė­liau Cz. Mi­los­zas per­si­kė­lė į Var­šu­vą, Len­ki­jo­je pra­lei­do ka­ro ir pir­muo­sius po­ka­rio me­tus. Ta­čiau jau 1951 me­tais kū­rė­jas ry­šius su Len­ki­jos Liau­dies Res­pub­li­ka nu­trau­kė, iš pra­džių gy­ve­no Pra­ncū­zi­jo­je, o vė­liau iš­si­kė­lė į JAV, kur dės­tė sla­vų li­te­ra­tū­rą. Į Len­ki­ją jis grį­žo kri­tus ge­le­ži­nei už­dan­gai, mi­rė 2004 me­tų rugpjūtį, pa­lai­do­tas Kro­ku­vo­je.

Len­kų kal­ba ra­šęs Cz. Mi­los­zas iš­skir­ti­nį dė­me­sį kū­ry­bo­je ro­dė gim­ti­nei Lie­tu­vai. 2001 me­tais jam su­teik­tas Vil­niaus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das. Cz. Mi­los­zas taip pat pri­pa­žin­tas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liu.

1980 m. Nobelio literatūros premiją gavęs Czeslawas Miloszas – pirmasis iš Lietuvos kilęs šios premijos laureatas. Poetas, romanistas ir eseistas Nobelio literatūrine premija už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus. Be Nobelio literatūrinės premijos Cz.Miloszas yra pelnęs dar kelis prestižinius apdovanojimus: 1953 m. jis buvo apdovanotas Europos literatūros prizu, 1976 m. gavo Guggenheimo premiją, 1978 m. – Noištato tarptautinį literatūrinį prizą.

Iš Lie­tu­vos ki­lu­sio No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas Vilniuje yra pir­mas di­des­nis Cz. Miłoszo at­mi­ni­mui skir­tas ženk­las. Cz.Miloshas yra pasakęs: „Esu pasaulio pilietis, mano tautybė – vilnietis“.


Informacijos šaltiniai:

  1. Vilniuje atidengti Cz. Miłoszo laiptai.
  2. Latvėnaitė, Rūta. Czeslawo Miloszo laiptai primins poeto meilę ir išmintį.
  3. Laurinavičienė, Beatričė.  Vilniuje atidengti Czeslawo Miloszo laiptai. 
  4. Klusas, Mindaugas Czeslawo Miloszo laiptai kyla iš nežinomybės.
  5.  Mirė Nobelio premijos laureatas Czeslawas Miloszas.

Leave a Reply