Martyno Kuktos spaustuvė

Martynas Kukta gimė 1875 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus valstiečių šeimoje. Penkiolikos metų pradėjo dirbti Vilniaus karo apygardos štabo spaustuvėje mokiniu, o po to raidžių rinkėju. Vėliau dirbo Vilniaus gubernijos valdybos spaustuvėje, o išvykęs į Peterburgą, keliose tenykštėse spaustuvėse. M. Kuktą 1906 m. pakvietė į Vilnių Petras Vileišis ir paskyrė savo spaustuvės vedėju. Brolio kunigo (būsimojo Kaišiadorių vyskupo) Juozo Kuktos padedamas, 1906 m. kovo 10 d. gavo leidimą steigti nuosavą spaustuvę. Ji įsikūrė tuometinėje Universiteto gatvėje nr. 4. Iš pradžių spaustuvėje veikė viena plokščioji, viena tigelinė mašina ir vienerios spausdinimo staklės. 1910 m. M. Kukta nupirko antrą didelę spausdinimo mašiną ir vėliau – du elektros variklius. Darbininkų skaičius išaugo nuo 15 iki 21. Prisipirko ir šrifto, kurio kiekis 1913 m. viršijo 300 pūdų. Šriftą pirko iš O. Lemano (Peterburge), Olgebrando (Varšuvoje) ir „Gutenbergo“ raidžių liejyklos Vilniuje. 1911 m. gegužės mėnesį spaustuvė buvo perkelta į Totorių g. 20.

Didžiausias M. Kuktos nuopelnas – daugybė išspausdintų lietuviškų leidinių. Lenkiškus leidinius jis spausdindavo rečiau. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia išspausdinta daugiau kaip 200 lietuviškų knygų ir brošiūrų. Be to, kasmet buvo spausdinama apie dešimtį periodinių leidinių. Įvairiais laikotarpiais spausdinta „Lietuvis“, „Šviesa“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininko“ priedas „Sveikata“, „Žemdirbys“, „Ežys“, „Balsas“, Lietuvių mokslo draugijos žurnalas „Lietuvių tauta“, „Garsas“ ir kiti. M. Kukta turėjo teisę spausdinti knygas visomis Europos kalbomis. Atspausdintas vienas kitas leidinys baltarusių ir rusų kalbomis. Spausdino baltarusių klasikų veikalus ir pirmąjį savaitraštį „Naša Niva“.

Baltarusių poetas Maksimas Bahdanovičius jį net įamžino priešmirtiniame savo eilėraštyje. Spausdindamas daugiausia lietuviškus leidinius M. Kukta patirdavo nemalonumų – 1907 m. pabaigoje spaustuvė buvo uždaryta dėl „antivyriausybinio turinio“ kūrinių. Pirmojo pasaulinio karo metais spaustuvėje spausdinti kaizerinės administracijos atsišaukimai gyventojams, smulkūs leidiniai. M. Kukta atspausdino „Lietuvos Aido“ 1918 m. vasario 19 d. numerį, kuriame buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. 1918 m. gruodžio 27 d. jo spaustuvėje buvo pagaminti pirmieji lietuviški pašto ženklai.

Po karo spaustuvė atsigavo, tačiau neilgam, neapsikentęs spaustuvės ir buto langų daužymų, Lenkijos administracijos persekiojimų, M. Kukta 1924 m. spaustuvę perkėlė į Kauną. Įsteigė „Spindulio“ bendrovę.

Šiuo metu pastate įsikūrusi Všį „Natų knygynas“.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Užtupas, Vilius. Lietuvos spaustuvės 1522 – 1997. Vilnius: XXVII Knygos mėgėjai. Vilnius-Kaunas. – Vilnius, 1998, P. 392 – 393.
  2. Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, P. 196 – 197.

Leave a Reply