Marijos ir Jurgio Šlapelių namai

Pirmasis žinomas namo pavadinimas – Apaštalų mūrinis namas. Dviaukštis pastatas juosia netaisyklingo plano kiemą, sujungtą įvažiavimu su gatve. Pagrindinis fasadas yra ištisinėje gatvės fasadų eilėje. Namas kiek žemesnis už gretimus pastatus. Planas primena lygiašonę trapeciją. Patalpos išdėstytos viena eile. Po dalimi namo yra skliautuoti rūsiai. Dvi pirmo aukšto patalpos ir įvažiavimas taip pat su skliautais. Į pirmo aukšto patalpas patenkama iš gatvės ir iš kiemo, į antro – iš kiemo per geležinius laiptus ir galeriją. Namas plytų mūro, tinkuotas, stogai dengti čerpėmis. Prie gatvės esančios dalies stogas dvišlaitis, kiemo dalių vienšlaičiai. Pagrindinis fasadas ties gatvės posūkiu šiek tiek išlenktas. Įvažiavimo angą rėmina du piliastrai ir antablementas.

1672 m. magistrato dokumentuose minimas šiame sklype stovėjęs namas. 1681 m. jis priklausė auksakaliui Stanislovui Danilovičiui. 1748 m. jis sudegė. Atstatytas pastatas XVIII a. antroje pusėje buvo dviejų aukštų, su uždaru kiemeliu. Jame buvo gyvenama, buvo arklidė, sandėlis ir dvi krautuvės. 1880 m. kiemą juosė atvira galerija. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje namas truputį rekonstruotas. 1898 m. sudegus medinei namo laiptinei architektas Vladislavas Stipulkovskis suprojektavo iki šių dienų išlikusią laiptinę ir balkoną – galeriją. Įrengtas restoranas antrame aukšte su dviem langais-vitrinomis. Antrame aukšte buvo ir 5 kambarių butas su pagalbinėmis patalpomis bei galerija, pirmame aukšte – 3 parduotuvės. Vienoje iš jų prekiauta rūšiniu vynu ir konjaku.

1926 m. namą nupirko lietuvių kultūros veikėjai Jurgis ir Marija Šlapeliai. Jie gyveno antrame aukšte, šešių kambarių bute. J. Šlapelis gyveno 1926 – 1941 m. (iki mirties), M. Šlapelienė 1926 – 1977 m. (taip pat iki mirties). J. Šlapelio kambarys buvo langais į Pilies gatvę. Čia gyvendamas jis dirbo mokytojų Vytauto Didžiojo gimnazijoje (iki 1932 m.), buvo Lietuvių mokslo draugijos valdybos narys (1932 m. pirmininkas), vienas „Lietuvių Tautos“ redaktorių, Vilniaus lietuvių labdarybės (nuo 1926 m.), Kultūros švietimo draugijos valdybos narys (nuo 1927 m.), Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto narys (iki 1928 m.), Vilniaus miesto tarybos narys (nuo 1927 m.), palaikę ryšius su kalbininkais Peteriu Aruma, Ernstu Frenkeliu, Augustu Robertu Niemiu. Parengė ir išleido „Lenkiškai-lietuviško žodyno“ keturis lankus (1929 m.), „Kirčiuotą lenkišką lietuvišką kalbos žodyną“ (1938 m.) Šlapelių knygynas buvo netoliese, Dominikonų gatvėje.  Butas 1944 m. padalintas į keturis atskirus butus. Dabartiniame name išlik Šlapelių vartotų baldų: pianinas, spinta, stalelis. Šlapelių atminimui prie namo pagrindinio fasado 1981 m. pritvirtinta memorialinė lenta.

1996 m. Gražutei Šlapelytei-Sirutienei pavykus atgauti namą, ji padovanojo jį Savivaldybei, su sąlyga, kad jame bus įrengtas muziejus.

 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Čaplinskas, Antanas, Rimvydas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. – Vilnius: Charibdė, 2015, p. 28.
  2. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 173.
  3. Vladimiras, Zubovas. Šlapelių namas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T. 1. Vilnius. – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988,p. 217-218.

Leave a Reply