Vilniaus centrinis paštas

Vilniaus centrinis paštas pastatytas senojo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pašto pastato vietoje ir užima visą istorinį kvartalą. Sudaro U raidės plano senoji pietinė triaukštė (rekonstruota) dalis su pusrūsiu ir dviejų aukštų šiaurinį priestatą su cokoliniu aukštu. Viso pastato planas netaisyklingas. Eksterjero architektūra pateikta švelnaus kontrasto principu. Pagrindiniame fasade dominuoja senosios formos, cokolinis aukštas rekonstruotas. Pastatui būdingas itin gausus stiklo panaudojimas, būdingas funkcionalizmui. Pirminiame projekte visa galinė siena buvo stiklinė, vėliau įvesta mūro siena.

Sukurta „gatvės viduje“ nuotaika. Pagrindinė objekto vertė – interjeras – prasideda nuo įgilinto įėjimo, betarpiškai susijusio su gatve. Nors funkcinis šio sprendimo tikslas – išvengti žmonių susigrūdimo šaligatvyje. Aktualizuotas ryšys „gatvė – pastatas“ yra vienas svarbiausių brolių Nasvyčių kūrybos leitmotyvų. Erdvinių metalo konstrukcijų, besilaikančių ant masyvių metalinių kolonų, geometrinis raštas yra dar vienas interjero akcentas. Salės gale išliko stilizuotas, modernus elektroninis laikrodis. Originalūs interjerui sukurti baldai neišliko.

 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Drėmaitė, Marija, Petrulis, Vaidas, Tutlytė, Jūratė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. -Vilnius, 2012. – P. 306.
  2. Rupeikienė, Marija. Centrinis paštas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988.- T. 1. Vilnius, p. 339 – 340.

Leave a Reply