Niškovskių šeimos laidojimo rūsys

Chirurgo Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frydricho Niškovskio (Jan Fryderyk Niszkowski) palaidojimo vieta. J. F. Niškovskis 1797 m. baigė Vilniaus universitetą. 1799 m. tapo medicinos daktaru. Nuo 1806 m. dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1810 m. teorinės ir praktinės chirurgijos profesorius, universiteto chirurgijos klinikos vadovas. Garsėjo kaip puikus chirurgas, okulistas ir ginekologas, buvo populiarus tarp vilniečių. Pirmasis Lietuvoje ir Lenkijoje pradėjo šalinti akmenis iš šlapimo takų. Sukūrė chirurgijos mokyklą. Parašė lenkų kalba vadovėlį „Chirurginių operacijų kursas“, veikalus „Teorinė chirurgija“, „Kaulų ligos“.

Vėlyvojo klasicizmo pastatas. Koplyčia stovi apie 50 m nuo Kalinausko gatvės važiuojamosios dalies, į vakarus nuo Santuokų rūmų, senų medžių parko pakraštyje. Nedidelė grakščių formų mauzoliejinė koplyčia yra stačiakampio plano, vienaukštė (4, 61 m aukščio) su rūsiu, kuriame yra nišos – po tris kiekvienoje sienoje karstams sudėti. Pamatai akmenų mūro, sienos plytų mūro, tinkuotos. Kvadratinis rūsys perdengtas gelžbetonio plokšte, antžeminė patalpa – cilindriniu skliautu, dekoruotu tapytomis rozetėmis. Dvišlaitis stogas dengtas skarda. Pagrindinis pietinis fasadas turi keturių plonėjančių į viršų dorėninių kolonų portiką. Vidurinėje dalyje yra durys su ažūrinėmis metalinėmis grotelėmis.

Kituose fasaduose yra po pusapskritį langą su raktu. Koplyčia su rūsiu pastatyta 1816 ar 1819 m. pagal architekto Karolio Šidlhauzo (Karl Schildhausen) projektą dabartinio parko vietoje buvusiose kapinėse. Jos įsteigtos 1800 m. iš pradžių buvo evangelikų liuteronų, nuo 1830 m. iki XX a. šeštojo dešimtmečio dar ir evangelikų reformatų. Kapinėse palaidota žymių Vilniaus mokslo ir meno veikėjų. XX a. šeštajame dešimtmetyje kapinės panaikintos; dalis palaikų perkelta į Rasų kapines. Čia liko tik mūrinės tvoros liekanos ir Vilniaus universiteto profesoriaus Niškovskio mauzoliejinė koplyčia, 1975 m. restauruota pagal architektės Reginos Gibavičienės projektą.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Čerbulėnas, Klemensas, Strazdūnaitė, Rita. Niškovskio mauzoliejinė koplyčia. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988.-T. 1. Vilnius, p. 264.
  2. Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016.- P. 245.
  3. Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. -P. 128.

Leave a Reply