Sereikiškių parko ąžuolas – seniausias ąžuolas Vilniuje, senamiestyje, Sereikiškių parko pietiniame pakraštyje, ties įėjimu iš Šv. Brunono Bonifaco gatvės, netoli pėsčiųjų tilto per Vilnią. Jo amžius siekia 400 metų. Ąžuolas nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.
Rekonstruojant Vilniaus Bernardinų sodą, dar vadinamą Sereikiškių parku, 2012 metų rudenį seniausias sostinės ąžuolas pradėtas tvarkyti. Pasak specialistų komisijos, jam jau buvo būtina neatidėliotina pagalba, nes galėjo bet kada išvirsti. Dėl žmogaus ūkinės veiklos jis buvo praradęs apie 80 proc. savo šaknyno: kai buvo statoma transformatorinė, apkapotos ąžuolo šaknys. Ąžuolas ėmė svirti, tapo pavojingu praeiviams, nes pro jį veda vienas iš pagrindinių lankytojų srautų į Bernardinų sodą. Remiantis tarptautine praktika, nuspręsta formuoti stuobrį. Buvo pjaunamos didelės medžio šakos, tikintis, kad taip galiūno laja palengvės apie 20 tonų. Ąžuolo būklę stengtasi stabilizuoti ir išvalant ankstesniais metais užkamšytas ar kitaip užplombuotas kamieno dreves.
Iš Sereikiškių parko ąžuolo palikus „gyvąją skulptūrą“, joje nors ir menkai, bet irgi vyks medžiagų apytaka, žaliuos menkos naujai išaugusios šakelės. Iš jo anksčiau surinktų ir pasėtų gilių tikimasi išauginti naujų ąžuoliukų.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai: