Pirmasis apie liftą rašė romėnų architektas Vitruvijus aprašydamas Archimedo keliamąjį aparatą, įrengtą apie 236 m. per. Kr. Rusijos imperijoje keleiviniai liftai pradėti naudoti XVIII a. pirmiausia Carskoje Selo rūmuose, pamaskvio sodyboje Kuskove ir keliamasis krėslas Ermitaže Sankt Peterburge. 1795 metais I. P. Kulibinas įrengė pakeliamųjų ir nuleidžiamųjų laiptų konstrukciją Žiemos rūmuose. Pirmasis keliamasis liftas buvo įrengtas Niujorke 1857 metais. Pirmasis elektros variklio keliamas liftas užpatentuotas 1861 metais. Elektriniai liftai XX a. pradžioje išstūmė kitus – garo varikliais ar hidraulika keliamus liftus. Rusijos imperijoje nebuvo daug daugiaaukščių pastatų, kur buvo naudojami liftai, jie buvo naudojami daugiausia pramonėje.
Dėl seniausio lifto statuso Vilniuje šiuo metu konkuruoja du namai – 1911 metais pastatytas neoklasicistinis (moderno) namas Žygimantų g. 10 ir tų pačių metų namas Kauno g. 2 / Šv. Stepono g. 21. Šie liftai, kadaise varomi elektra, prieš septynis metus šventė šimto metų jubiliejų.
1911 m. šį namą, skirtą nuomoti, suprojektavo inžinierius Fiodoras Smorgonskis. Jis derino moderną ir neoklasicizmą. Šio autoriaus projektuotuose pastatuose pastebima Peterburgo mokyklos įtaka. Statyti namus nuomoti buvo naujas dalykas to meto Vilniuje. Dauguma tokių namų pastatyti XIX amžiaus pabaigoje arba XX amžiaus pradžioje. Puošniais fasadais bei perimetriniu Neries krantinės užstatymu jie suformavo ribą tarp naujojo ir senojo miesto.
Namo inžinerinė įranga – pagrindinės laiptinės atvira lifto šachta su metalinėmis ornamentuotomis tvorelėmis, metalinėmis ornamentuotomis arkinėmis laiptinės aikštelių durelėmis liftas neišliko.
Dabar iš šių liftų liko tik dekoratyvinės šachtos su puošniomis durimis, senos kabinos sovietmečiu buvo išmontuotos. Senose Kauno gatvės namo lifto šachtose važinėja nauji liftai, name Žygimantų gatvėje šachta nenaudojama ir palikta kaip dekoracija. Rusijos caro laikais šiame pastate butus turėjo profesoriai, dailininkai, architektai, daktarai ir kiti svarbūs žmonės. Tuo metu liftas buvo tikra sensacija. Apačioje pastoviai budėdavo budėtojas. Išlikusios originalios plytelės ir marmuriniai laiptai. Lifto kabina neišliko. Liko tik lynai ir viršutinės lifto konstrukcijos. Sovietmečiu lifto kabina buvo išmontuota ir išvežta nežinoma kryptimi. Gyventojams aiškinta, jog darbininkų klasei liftas nepriklauso. Sovietai taip pat perpus sumažino butus. Seniau buvo aštuoni butai, dabar jų – 24. Senųjų butų durys taip pat išliko. Butų aukštis įspūdingas – 4 metrai.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Burvytė, Monika. Už žiūrėjimą į liftą – 300 litų/mėn. // Respublika.
- Namas Nr. 27982. // Kultūros vertybių registras.
- Pirmasis miesto liftas. // Apleistazona.lt (Ne) Turistinis miesto gidas.
- Seniausias Vilniaus liftas. // Pamiršta.lt.
- Urbonaitė, Audronė. Žygimantų gatvės legenda – šimtametis namas ir jo legenda. // Lietuvos Rytas.
- Павлов Н. Г. Лифты и подъёмники. Основы конструирования и расчёта. М.: Машиностроение, 1965.