Muitinės muziejus

Nuo muziejaus veiklos pradžios 1994 metais jo fonduose sukaupta daugiau kaip 7 tūkst. įvairių eksponatų. Apie 3 tūkst. jų naudojama nuolatinėse ekspozicijose. 2007 metų pabaigoje −2008 metų pradžioje muziejus buvo iš esmės atnaujintas, surinkta daugiau medžiagos, susijusios su Lietuvos muitinės veikla. Muziejuje veikia keturios ekspozicijos.

Pirmojoje iš jų galima susipažinti su muitinės istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos laikotarpiais bei 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Lankytojams įdomūs minėtų laikotarpių eksponatai, tarp jų − dokumentai, autentiškas carinės Rusijos bei Prūsijos pasienio stulpą, nuotraukos, atvirukai, pasakojantys apie muitinių, pasienio perėjimo punktų veiklą. Dėmesį patraukia „šventosios kontrabandos“ stendas, kuriame eksponuojama medžiaga, susijusi su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, 1920 m. stulpelio demarkacinei linijai žymėti kopija, 1922−1923 m. Memelio krašto Kantvainių pasienio muitinės lenta, vieno iš tarpukario muitinės vadovų − A. Dantos vyriausybiniai apdovanojimai, tarpukario laikotarpio muitininko uniforma ir kiti įdomūs eksponatai.

Muitines muziejus 2

Antroji ekspozicija apima laikotarpį nuo 1940 m. birželio mėnesio, kai Sovietų valstybės kariuomenei okupavus Lietuvą jos muitinės veikla buvo nutraukta. Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų valstybės okupacinis periodas truko iki 1990 m. Tada Lietuvos valstybės teritorijoje veikė sovietinės muitinės.

Šioje ekspozicijoje galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, buvusio muitininko A. Stasiulio tremties bylos kopiją bei medžiagą apie kitus represuotus muitininkus, nelegaliai leistą „Kroniką“ ir kitus savilaidos leidinius, taip pat sovietinių pasieniečių, muitininkų darbo priemones, naudotą metodinę literatūrą, muitininko aprangą.

Ekspozicija supažindina su sovietinės kariuomenės, omonininkų agresija prieš atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, muitinės postų užpuldinėjimais bei tragiškais 1991 m. liepos 31 d. įvykiais Medininkų pasienio poste. Medininkų tragedijos aukas − muitininkus A. Musteikį, S. Orlavičių, R. Rabavičių, sunkiai sužeistą T. Šerną, greito reagavimo rinktinės „Aras” pareigūnus M. Balavaką ir A. Juozaką, kelių policijos darbuotojus J. Janonį ir A. Kazlauską bei 1991 m. liepos 19 d. Krakūnų pasienio poste nužudytą Šalčininkų pasienio užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininką G. Žagunį primena demonstruojami asmeniniai daiktai, dokumentai ir nuotraukos. Dėmesio verti ir autentiški Lietuvos muitinės bei pasienio postų registracijos žurnalai, kuriuose gausu įrašų apie nuolatines agresorių provokacijas ir puldinėjimus.

Trečioji ekspozicija pasakoja apie muitinės veiklą po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir po 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Lankytojai gali pamatyti peršautą Lietuvos Respublikos vėliavą, kabojusią Lavoriškių poste,  pirmąsias Lietuvos pareigūnų − Savanorių krašto apsaugos tarnybos, muitinės, pasienio policijos, dabartinę muitininko ir mobiliosios grupės specialiąją uniformas, dabartinio Lietuvos pasienio stulpo kopiją, plombas ir plombavimo priemones.

Išskirtinį dėmesį patraukia jūriniame konteineryje  demonstruojami sulaikyti kontrabanda gabenti daiktai. Ne vienas nustebs pamatęs, kaip išradingai kontrabandininkai geba slėpti nelegaliai gabenamas prekes. Čia eksponuojamas automobilio maketas, kuriame pavaizduotos meistriškai įrengtos slėptuvės lengvuosiuose ir krovininiuose automobiliuose, kuriuose buvo gabenamos kontrabandinės prekės.

Ketvirtojoje ekspozicijoje galima pasigrožėti iš daugelio pasaulio šalių įvairiomis progomis gautais įdomiais suvenyrais ir dovanomis. 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Muitinės muziejus. 
  2. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. -P. 243.

Leave a Reply