Viešbutis „Lietuva“ buvo statytas 1965 – 1984 m. laikotarpiu. Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, inžinieriai Viktoras Milvydas, Janina Marozienė.
Viešbutis buvo skirtas išimtinai užsienio turistams ir buvo aukščiausias pastatas Lietuvoje – 24 aukštų, 85 m. Panašių bokštinių tūrių „Inturisto“ viešbučiai pastatyti daugelyje SSRS miestų. „Inturistas“, sovietinė užsienio turizmo agentūra tokiu būdu konkuravo su kapitalistiniais „Hiltonais“. „Lietuva“ tapo naujojo miesto centro dešiniajame Neries krante urbanistiniu akcentu – vertikale. Vėliau A. Nasvytis sukūrė Vilniaus architektūrinių kalvų – aukštybinių pastatų išdėstymo koncepciją. Bokštinės dalies ritmiško piešinio fasadai sukomponuoti iš specialia technologija pagamintų reljefinių surenkamųjų gelžbetonio plokščių, o link Neries žemėjančiame šlaite (nuolydis – 9,5 m) įkomponuotas terasomis žemėjančių horizontalių tūrių monolitinio gelžbetonio korpusas (tarnybinės ir bendro naudojimo patalpos) apdailintas marmuro skalda. Pastato aukštosios dalies konstrukcija – surenkamasis gelžbetonio karkasas, horizontaliosios dalies – monolitinio gelžbetonio rėmai. Lauko sienos iš surenkamųjų trisluoksnių reljefinių plokščių, gamintų smūginiu būdu.
Šalia vestibiulio apie atvirą apželdintą kiemelį buvo išdėstyta svetainės, konferencijų salė, suomiška pirtis su baseinu. Kiemelyje stovėjo dekoratyvinė Stanislovo Kuzmos skulptūra „Sutartinė“. Parteriniame aukšte buvo įrengtas 520 vietų restoranas su atskiru vestibiuliu, rūbine, žiemos sodu, banketų salėmis. Cokoliniame aukšte, žemutinės terasos dalyje buvo lietuviškų valgių restoranas. Viešbutis turėjo 124 vienviečius, 158 dviviečius ir 30 dviejų (liukso tipo) kambarių. Iš viso 654 vietų (dabar – 165). Viešbutis turėjo 5 liftus. Statybinis tūris – 118 200 kubinių metrų, bendras patalpų plotas – 25 300 kvadratinių metrų.
Nors pastatas buvo svarbus reprezentacinis objektas, jis liūdnai pagarsėjo kaip ilgiausiai (20 m.) trukusi „amžiaus statyba“. Objektas taip pat pagarsėjo savo „vakarietišku“ 22 aukšto baru, iš kurio atsiveria miesto panorama. Dabar viešbutis vadinasi „Radisson Blue Hotel Lietuva“.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T. 1. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 507 – 508.
- Marija, Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 342.