Šv. Ignoto bažnyčia yra ankstyvojo baroko formų, bazilikinė, pailgo stačiakampio plano. Presbiterija siauresnė už vidurinę navą, kuri iškilusi virš šoninių navų ir prieangio stogų. Vidurinės navos ir presbiterijos stogai dengti čerpėmis, šoninių navų ir prieangio – skarda. Vidurinę navą dengia cilindrinis skliautas su liunetėmis. Barokinis pagrindinis fasadas puošnus, jam savitumo teikia visą jo plotį užimantis dviaukštis prieanagis su frontonėliu. Sieną skaido piliastrai, frontonus puošia voliutos, siluetą pagyvina Vilniaus ankstyvajam barokui būdingi obeliskai. Vidurines sienas remia kontraforsai.
Bažnyčia pastatyta 1622 – 1647 m. ji buvo bazilikinė, su kupolu ir dviem aukštais abipus presbiterijos. Virš prienavio buvo vargonų choras. Vidurinės navos skliautus puošė freskos. 1655 ir 1737 m. bažnyčia nukentėjo nuo gaisrų. 1748 – 1750 m. bažnyčios rekonstrukcijai vadovavo Tomas Žebrauskas (Żebrowski). Buvo paaukštintos šoninės koplyčios, padidinti langai, perstatytas vargonų choras, padaryta naujų altorių, rokokiniais lipdiniais ir tapyba papuošti skliautai.
1798 m. bažnyčia uždaryta, vėliau išgriauti altoriai, vargonai, sakykla ir įrengti sandėliai. Po 1869 m. paversta karininkų klubu; nugriauti abu bokštai, pristatytas prieangis, iškirstos naujos langų angos, sunaikintos freskos. 1925 m. pagal architekto Juliušo Kloso projektą pastatas vėl pritaikytas bažnyčiai. Pirminė išvaizda nebuvo atkurta, bažnyčia atstatyta kaip XVII a. baroko stilizacija. 1929 m. vidaus sienas ištapė dailininkas Stanisławas Matusiakas. 1955 m. pagal architekto Vikio Petro Olekos projektą bažnyčia buvo pritaikyta kino studijai.
Jėzuitų vienuolyno pagrindinis ir pietrytinis korpusai yra mažiausiai pakitę. Jie restauruoti. Pagrindinis korpusas su renesansine galerija. Prieš įsikuriant jėzuitams, šioje vietoje buvo miestiečių sklypų su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Jėzuitų noviciatas pradėjo kurtis 1602 – 1604 m. Prie vienuolyno veikė įvairių amatų dirbtuvės, kai kurios iš jų pasižymėjo dideliu meistriškumu. 1705 m. lankęsis Rusijos imperatorius Petras I domėjosi tekinimo staklėmis. Čia 1795 m. perkeltas vyskupijos kapitulos archyvas.
2001-2004 m. Visiškai suniokota bažnyčia rekonstruota pagal architektų Evaldo Purlio, Daliaus Striuko ir Editos Žarkovskienės projektus. Bažnyčios rekonstrukcija rūpinosi vyriausiasis kariuomenės kapelionas pulkininkas Juozas Gražulis. 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės Ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis Šv. Ignoto bažnyčią dedikavo pagrindine kariuomenės Ordinariato bažnyčia.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015.-P. 172.
- Purlys, Evaldas. Šv. Ignoto bažnyčios ir Jėzuitų noviciato ansamblis. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. –T. 1. Vilnius.- P. 173-175.