Gotikos ir istorizmo bruožų turintis pastatas savo keturiais korpusais supa trapecijos formos kiemą, vakarų pusėje įvažiavimu sujungtu su gatve. Namą su pastatu kitoje gatvės pusėje jungia XVIII a. pusapskritė arka, kurioje yra pereinama patalpa. Po vakariniu korpusu yra gotikinis, po šiauriniu – renesansinis rūsiai. Namo pamatai akmenų ir plytų mūro, sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsių ir dalies vakarinio korpuso patalpos su cilindriniais skliautais. Stogas turi vienuolika stoglangių, dengtas čerpėmis. Vertingiausias interjeras yra vakariniame korpuse: medinę laiptinę puošia nišos ir grakščiai lenkti klasicistiniai laiptai su lieknų baliustrų turėklais. Kambariuose gausu gotikinių nišų.
XVI a. prie Šv. Kazimiero gatvės jau stovėjo gotikiniai namai. Renesanso laikotarpiu pastatyta dalis šiaurinio korpuso. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose namas paminėtas 1685 m. ir pavadintas Bobrikovskio vardu. Nuo 1710 m. priklausė dviem šeimininkams: karininkui Jesmanui ir Pinsko seniūnui Bžostovskiui. XVIII a. pirmoje pusėje keturis kartus degė. Baroko laikotarpiu praplėstas šiaurinis korpusas. 1765 – 1766 m. Naugarduko vaivadienė Salomėja Radvilienė sujungė abu namus į vieną. XVIII a. pab. – XIX a. pradžioje namas priklausė Bžostovskiams. 1823 m. savininku tapo Žaba Marcinkevičius, kuris pastatydino klasicistinį rytų korpusą. 1834 m. vienoje patalpoje įsikūrė vaistinė. 1855 m. namas atiteko Alinai Pliaterienei. Ji nuomojo butus. XIX a. pab. – XX a. pradžioje pristatytas trijų aukštų pietų korpusas. Nuo 1913 m. namo savininku tapo Javičius Broida. 1926 m. jį nusipirko lietuvių katalikių Tarnaičių šv. Zitos draugija.
1927 m. jis rekonstruotas pagal statybos techniko Antono Filipovičiaus Dubovniko projektą. 1974 m. namas pagal architekto Jono Kriukelio projektą suremontuotas. 1982 m. pastatas pritaikytas Kurčiųjų draugijos administracinėms patalpoms. Restauruoti gotikiniai interjero elementai, barokinė kiemo arkada. Draugija čia veikia iki šiol.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Levandauskas, Vytautas . Kurčiųjų draugijos namas. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994.- p. 561 – 563.
- Žilinskas, Robertas. Šv. Kazimiero g. 3 Vilniuje patalpų Salomėjos Radvilienės name istorijos tyrimai.