Vilniaus aklųjų biblioteka ir aklųjų istorijos muziejus

Lietuvos aklųjų bibliotekos misija – išsaugoti ateities kartoms Nacionalinio publikuoto kultūros paveldo dalį – specialiųjų formatų dokumentus akliesiems, užtikrinti specialiųjų formatų dokumentų leidybą, sklaidą ir prieinamumą vartotojams, formuoti universalų specialios paskirties fondą, susidedantį iš garsinių leidinių, knygų bei kitų spaudinių Brailio raštu. 2011 m. bibliotekos fonduose buvo 470 674 fiziniai vienetai, 93 502 pavadinimai įvairių dokumentų.

Brailio raštą lietuviškajai abėcėlei pritaikė 1926 m. Lietuvos savanoris, netekęs regėjimo kovose už šalies Nepriklausomybę, Pranas Daunys. 1928 m. pradėjo veikti Kauno aklųjų institutas – pirmoji šalyje aklųjų švietimo įstaiga. Institutas turėjo biblioteką, kur leidiniai buvo perrašinėjami ranka, o nuo 1930 m. spausdinami iš Berlyno atsivežta Brailio rašto mašina. Sovietmečiu Vilniuje ir didesniuose miestuose formavosi aklųjų gamybiniai kombinatai ir gyvenamieji aklųjų mikrorajonai su aklųjų bibliotekomis. 1966 m. nuspręsta bibliotekas sujungti į centralizuotą sistemą – Lietuvos aklųjų bibliotekos centrą Vilniuje ir filialus Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje.

Lietuvos aklųjų istorijos muziejus yra Lietuvos aklųjų bibliotekos struktūrinis padalinys. Muziejuje veikia nuolatinė ekspozicija, vyksta edukaciniai užsiėmimai, rengiamos įvairios teminės parodos ir kilnojamosios ekspozicijos. Muziejaus misija – išsaugoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių kultūrinį paveldą, turintį išliekamąją istorinę vertę, supažindinti su aklųjų švietimo raida, jų profesine ir kūrybine veikla.

Mintis įkurti Lietuvoje aklųjų muziejų brandinta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune veikusiame Aklųjų institute, kur pradėti rinkti ir kaupti pirmieji eksponatai. Tačiau muziejus Aklųjų bibliotekoje įsteigtas tik 1977 m. lapkričio 1 d. Labai greitai buvo parengta nuolat veikianti ekspozicija, priimti pirmieji lankytojai. Į fondus pateko ir keliasdešimt prieš karą sukauptų eksponatų. Muziejus ne kartą keitė savo vietą. Pirmoji ekspozicija buvo įrengta gyvenamajame name, esančiame Skroblų g. 15, Vilniuje. Vėliau persikėlė į Lietuvos aklųjų draugijos Eksperimentinės įmonės patalpas, 1996 m. muziejus įsikūrė naujame Lietuvos aklųjų bibliotekos pastate Vilniuje, Skroblų g. 10. Muziejaus fonde sukaupta per pusantro tūkstančio eksponatų ir apie septyniolika tūkstančių fotografijų bei negatyvų. Saugomi neregių dovanoti asmeniniai daiktai. Muziejus formuoja eksponatų rinkinius ir kolekcijas: garsinių knygų grotuvai, rašymo Brailio raštu priemonės, įvairios mokymo ir lavinimo priemonės, istorinės fotografijos, tiflografikos pavyzdžiai, techninės pagalbos priemonės regos neįgaliesiems, sportinė aklųjų veikla ir laimėjimai, aklųjų įmonių produkcijos pavyzdžiai, tautodailininkų ir amatininkų darbai, žymių aklųjų portretai ir kt.

 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Januševičienė, Rasa. Lietuvos aklųjų biblioteka. – Vilnius, 2011, 43 p.
  2. Lietuvos aklųjų istorijos muziejus. – Vilnius, 2014, 18 p.

Leave a Reply