Ilgiausia Vilniaus gatvė

1840 metais kelias įvardijamas Senuoju Kauno pašto traktu (lenk. Stary trakt pasztowy z Kowna), o 1859 metais – Trakų pašto keliu. 1890 metais gatvė jau vadinama Trakų keliu.

XX a. pr. gatvė vadinama Produktų gatve (rus. Провіантская улица), o jos dalis į vakarus nuo dabartinio Forum Cinema Vingis kino teatro – Generalgubernatoriaus prospektu (rus. Генерал-губернаторскій проспект). 1915 metais Generalgubernatoriaus prospektas pervadintas į Trakų gatvę.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gatvės vėl sujungtos ir pavadintos Legionų gatve. 1939 metais lapkritį gatvė pavadinta Savanorių alėja. Pirmosios sovietinės okupacijos metu 1941 metų gegužės 21 dieną šis kelias gavo Raudonarmiečių gatvės pavadinimą, o 1941 metais vasarą vėl buvo grąžintas Savanorių alėjos pavadinimas.

XX a. penktajame dešimtmetyje alėja jau pervadinta į Raudonosios Armijos prospektą.

Urbanistė architektė Birutė Palukaitytė-Kasperavičienė (1926-1976) 1957 metais parengė Raudonosios Armijos (1957–1964) prospekto detaliojo užstatymo projektą, bene pirmąjį tokios apimties urbanistikos darbą respublikoje, pagal kurį Vilniuje buvo pradėta masinė Raudonosios Armijos prospekto statyba. 10-asis kvartalas buvo vienas pirmųjų, užstatytų stambiaplokščiais gyvenamaisiais ir visuomeniniais pastatais. 1964 metais visasąjunginėje geriausiai pastatytų pastatų apžiūroje-konkurse šio kvartalo suplanavimas ir užstatymas buvo pripažintas geriausiu, o projekto autorė B. Kasperavičienė ir grupė statybininkų buvo apdovanoti premija. Rengdama idėją autorė atsižvelgė į projektuojamo kvartalo vietą mieste – tinkamu Raudonosios Armijos magistralės (dab. Savanorių prosp.), jungiančios miesto centrą su pietvakarių pramonės rajonu, užstatymu.

Pietinėje šio kvartalo dalyje urbanistė didesniu atstumu atitraukė nuo triukšmingos magistralės projektuojamus gyvenamuosius namus, prie gatvės išdėstydama visuomeninio aptarnavimo viešojo naudojimo pastatus su parduotuvėmis ir dirbtuvėmis. Šio kvartalo projekte dėmesys atkreiptas į pastatų aukščių proporcijas ir jų išdėstymą kvartale – prie magistralinės gatvės aiškiu ritmu išdėstyti trys dešimties aukštų pastatai, kuriems foną sudaro penkių aukštų gyvenamųjų namų grupės. Visi trys aukštybiniai akcentai išdėstyti su 200 m protarpiais, juos komponuojant namų grupių centre. Nors elementai, formuojantys dabartinio Savanorių prospekto šiaurinę ir pietinę išklotinę, yra atsikartojantys, tačiau jų kaita priešingose gatvės pusėse formuoja erdvinę pulsaciją ir suteikia gatvei aiškius matematinius parametrus. Šiaurinė kvartalo dalis, kurioje buvo planuojami gyvenamieji objektai, buvo išspręsta laisviau, prioritetą skiriant ne gatvės išklotinės formavimui, o pastatų orientacijai. Be to, numatytas gyvenamųjų pastatų išdėstymas suteikė galimybę sujungti kvartalo želdynus su masyvu kitapus Konarskio gatvės.

1970 metais atidaryta nauja gatvės dalis nuo Kosmonautų prospekto žiedo iki magistralinio kelio A1. 1989 metais prospektas pervadintas į Savanorių prospektą.

 

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Lakštauskienė, Violeta. Birutės Palukaitytės-Kasperavičienės, vienos pirmųjų Lietuvos urbanisčių, kūrybinės veiklos palikimas. // Mokslas – Lietuvos ateitis. K. Šešelgio skaitymai – 2014. Nr. 6 (3), p. 326-327.
  2. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. – P. 165.
  3. Savanorių prospektas. // Vilniaus katalogas. 

Leave a Reply