Batsiuvių cecho namas

Pagal istorinius duomenis šiuo adresu 1588 m. – XIX a. viduryje yra buvęs batsiuvių cecho namas. Batsiuviai sostinėje į cechą susibūrė apie 1522 m.
Miestuose įsikūrę amatininkai pradėjo reglamentuoti ir kontroliuoti savo veiklą. Užsiimti ūkine veikla amatininkas galėdavo tik tuo atveju, jei jis priklausydavo cechui, vienijančiam šia veikla užsiimančius asmenis. Į cechą įstojęs asmuo turėjo dalintis savo patirtimi. Norėdamas būti cecho nariu amatininkas turėdavo ne tik sumokėti mokestį cechui, bet ir vykdyti įvairias kitas sąlygas, pavyzdžiui, kelerius metus keliauti po apylinkes ir mokytis amatų, pagaminti brangų gaminį, liudijantį jo meistriškumą.

Batsiuvių cechas niekada nebuvo turtingas, bet amatas buvo reikalingas ir populiarus – todėl mieste dažnai sutinkamas, randama daug archeologinių avalynės radinių.

XVI-XIX a. pastatas su gotikiniais rūsiais stovi gatvės pietvakarių pusėje, ištisinėje namų eilėje, išlinkęs pagal gatvę. Susideda iš 2 triaukščių sujungtų korpusų, tarp kurių įvažiavimas į nedidelį netaisyklingo plano uždarą kiemą. Patalpos korpusuose išdėstytos viena eile, įėjimai iš kiemo ir įvažiavimo. Namas iš plytų (yra gotikinio mūro), tinkuotas; stogas dengtas čerpėmis. Fasadų dekoro neišliko, yra tik juostos tarp aukštų ir karnizas. Iš kiemo pusės yra geležbetoninės II ir III aukšto galerijos ir laiptai. Rūsiai su cilindriniais skliautais.

XVI a. viduryje pastatytas mūrinis gotikinis namas (po dabartiniu pietrytiniu korpusu yra išlikę gotikiniai rūsiai), 1588-1748  m. priklausė batsiuvių cechui. 1748 m. duomenimis priklausė batsiuvių cecho meistrui. 1830 m. minimi 2 korpusai galais į gatvę: triaukštis – šiaurės vakarų, dviaukštis – pietryčių. XIX a. II pusėje namas rekonstruotas, abu korpusai sujungti ir paaukštinti iki 3 aukštų. 1969 remontuotas, įrengti butai.

Informacijos šaltiniai:

  1. Amatininkų prisistatyme – batsiuvių eilė.
  2.  Barkauskas, Vytautas, Bielinis, Jonas, Volkaitė Kulikauskienė. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 113.
  3. Cechų sistema.
  4. Kaladžinskaitė Vičkienė, AuksėXVI–XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai Kultūros, filosofijos ir meno institutas. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2004. – T. 24, p. 89-113.
  5. „Senieji Vilniaus batsiuviai“ – senojo apavo gamyba ir istorija.

Leave a Reply