„Elfos“ gamykla

Naujamiesčio pietvakarinė dalis savo industrinį veidą įgavo dar Rusijos imperijos laikais tada atsirando geležinkelis, o šalia jo išaugo gamyklos bei sandėliai jo aptarnavimui, susidarė perimetrinis gatvių planas. Tarpukariu kiek apstojęs augimas įgauna neregėtus matmenis pokariu. Kai kur plynose vietose, o kai kur buvusiuose gyvenamųjų namų kvartaluose vienas po kito dygsta būsimieji pramoniniai gigantai. Vienas jų – elektrotechnikos fabrikas „Elfa“, įkurtas 1948 metais Vytenio-Kauno-Švitrigailos-Panerių gatvių apribotoje teritorijoje Statyboje, be įprastų darbininkų, dalyvauja ir vokiečių karo belaisviai. Pradžioje „Elfa“ tėra sąlyginai nedidelė gamykla su 80 darbuotojų, kurios specializacija – bendros paskirties varikliai „Ural“, mažos galios varikliai įvairiai buitinei technikai: šaldytuvams, skalbyklėms, garso įrangai. Jau tuo metu „Elfa“ didžiavosi, kad jei šaldytuvas pagamintas SSRS, jis būtinai turi „Elfos“ variklį. Su laiku šiuos įrenginius tiekė ir daugiau gamyklų įvairiose respublikose, tačiau vilniečiai išlaikė reikšmingas pozicijas.

Nuo 1955 m. fabrikas pradėjo gaminti tai, dėl ko labiausiai žinomas – magnetofonus ir patefonus. „Elfa-6“, „Daina“, „Spalis“, „Gintaras“ yra tik keletas vyresnei kartai puikiai pažįstamų pavadinimų. Produktai eksportuojami ne tik į kitas SSRS respublikas, bet ir į Vakarų šalis. Vienas iš gaminių, magnetofonas „Aidas“, net pristatomas kaip išskirtinio dizaino prietaisas, priderintas prie tarybinių baldų. Vėliau fabrikas užsiima dar viena inovatyvia veikla – užsienio kalbų studijavimo kabinetų gamyba ir įrengimu, tai gebama padaryti dėka ištobulėjusių stereomagnetofonų. Gamyba su laiku įgauna vis didesnį pagreitį, o bendrai Darbo Raudonosios vėliavos ordino elektros variklių gamybiniame susivienijime „Elfa“ (pilnas pavadinimas) 1984 metais dirbo apie 8 300 darbuotojų, per metus buvo pagaminama 152 000 magnetofonų. Tačiau anuomet vos vienas procentas produkcijos likdavo Lietuvoje. Savo geriausiais laikais už puikius rezultatus šis pavyzdinis fabrikas daug kartų tapdavo visasąjunginio socialistinio lenktyniavimo čempionu, gaudavo pereinamąją vėliavą.

Gamykloje vyko estrados konkursai, sporto turnyrai, veikė muziejus. „Elfa“, kaip ir dauguma kitų gamyklų, turėjo savo laikraštuką pavadinimu „Elfietis“. Jame buvo ir aktualios technologinės naujienos, ir gamyklos vidaus reikalai, ir anekdotai, ir komunistų partijos nutarimai. Pavyzdžiui, 1975 metais „Elfos“ įmonė didžiavosi sukurtu magnetofonu „Elfa – 332“. Tuo metu garso įrašymo aparatūros kūrėjai pradėjo labai rūpintis garso atgaminimo kokybe ir tuo tikslu buvo sukurta stereofonijos sistema, kuri atkurdavo garsą artimą tam, kuris girdimas koncertų salėse. Stereofoninis magnetofonas neturėjo stiprintuvų it tuo skyrėsi nuo įprastinių.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, „Elfos“ laukė tipiškas sovietmečio pramonės įmonių likimas. 1990 metų pradžioje susivienijimą paliko Gusevo mikrovariklių gamykla, kuri smukdė įmonės bendrus gamybinius rodiklius. Įmonė nutarė pradėti gaminti kasetinius garso įrašymo aparatus, taip pat kooperuodamasi su rumunais pradėti gaminti mikserius, o su japonais – videomagnetofonus. Tačiau 1993 metais, neatlaikiusi konkurencijos, gamykla bankrutavo.

Šiuo metu daugelis komplekso patalpų išnuomota kitos paskirties įmonėms. Pavyzdžiui, nuo 2010-ųjų čia veikia Viktoro ir Živilės Diawarų įkurtas „kultūrnamis“ –  menų fabrikas „Loftas“, kasmet pritraukiantis į renginius apie 100 000 žmonių. Dabartinė parduotuvė „Iki“ – buvusio štampavimo cecho patalpose. Nedidelė dalis senųjų „Elfos“ darbuotojų tęsia panašią veiklą ir šiais laikais, vienas iš pavyzdžių – UAB „Elpava“, įsikūrusi tame pačiame komplekse. Buvusios „Elfos“ gamyklos patalpose yra įrengtų modernių apartamentų.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

    1. Aruodas. lt.: loftą dizainerė pavertė mažu meno kūriniu.
    2. Daiginaitė, Vaida. „Lofto“ įkūrėjai Diawaros – apie pamokas, padėjusias jiems ir verslui augti. 
    3.  Kaip dirbsime ekonominio savarankiškumo metais. // Elfietis. -1990, Nr. 2 (692), p. 1.
    4. Okinčicas Z. Kaip kūrėme „Elfą – 332“. // Elfietis. -1975, Nr. 30-31 (62), p. 3.
    5. Socialistinis elektrotechnikos čempionas – „Elfa“.

Parašykite komentarą