Trinapolis -Trinitorių vienuolynas (bažnyčia)

Tai brandaus ir vėlyvojo baroko pastatų kompleksas. Vilniaus Trinapolio trinitorių Šv. Trejybės bažnyčia įsteigta vyskupo K. Bžostovskio 1695 metais ir pastatyta per 1695 – 1709 metus, 1715 – 1722 metais užsatyti viršutiniai bokštų tarpsniai, 1750 – 1760 metais rekonstruota rokoko formomis. 1812 metais trinitorių vienuolyne buvo prancūzų karo ligoninė. 1849 metais bažnyčia perdirbta į cerkvę – pakeistas interjeras, bokštų viršūnės. Buvusiam trinitorių vienuolyne įsikūrė stačiatikių metropolitas Josifas Semaška. Vienuolyne buvo įrengta archierėjaus vasaros rezidencija, o bažnyčia rekonstruota į Šv. Juozapo cerkvę (1849 m.). Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia grąžinta katalikams. Po Antrojo pasaulinio karo pastatuose veikė tuberkuliozinė ligoninė. 1918 metais Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis leido Trinapolyje įkurdinti lietuvių vaikų prieglaudą, ten veikė našlaičių ir senelių prieglauda, pradinė mokykla. 1926 metais vienuolyno patalpose įkurta vyskupų vasaros rezidencija.

1927 metais Trinapolyje atidarytas 1913 metais Vilniuje įkurtos Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolynas. 1948 m. bažnyčia uždaryta, vienuolyno patalpose buvo ligoninė, 1959 metais įkurdinta Vilniaus turistų bazė. Bažnyčios tūris labai originalus: išorėje taisyklingas stačiakampis, o vienanavė vidaus erdvė yra ištęsto aštuoniakampio formos. Vidurinis kvadratas perdengtas kryžminiu skliautu, trapeciniai galai suskliausti nupjauto kūgio formos skliautais. Išilgine kryptimi erdvę pratęsia kvadratinė presbiterija. Bažnyčios planas atrodo tartum centriškos ir stačiakampės kompozicijos hibridas, primenantis Italijos trinitorių centrinės buveinės – Romos Šv. Karolio bažnyčios prie Keturių Fontanų (S. Carlo alle Quattro Fontane) interjerą (1633 – 1667 m.), nors jo konfigūracijoje visai nėra tiesių linijų. Vilniaus trinitorių bažnyčios pagrindinis fasadas grakščių proporcijų, su dviem bokštais vienoje plokštumoje – tipiškas Lietuvos vėlyvajam barokui. Fasado du tarpsniai sudaro plokščią vientisą kompoziciją, o aukščiau bokštai atsiskiria ir tarp jų iškyla platus, gana status trikampis frontonas. Santūrus, be ornamentikos apipavidalinimas būdingas pereinamojo į vėlyvąjį baroką laikotarpio bažnyčių fasadams.

1992 metais ansamblis grąžintas Vilniaus arkivyskupijos kurijai. 1997 metais  bažnyčia konsekruota, o restauruotuose vienuolyno pastatuose įsikūrė Kristaus Karaliaus kongregacijos seserų noviciatas, atidaryti seserų prižiūrimi rekolekcijų namai.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Vilniaus (Trinapolio) buvęs trinitorių vienuolynas ir  Švč. Trejybės bažnyčia.
  2. Zubovas, Vladimiras. Trinapolio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas.  – Vilnius, 1988. –T. 1, p. 501.
  3. Zubovas, Vladimiras. Vilniaus Trinapolio Šv. Trejybės bažnyčios ir trinitorių vienuolyno ansamblis. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. –T. II, p. 125 – 126.

 

Parašykite komentarą