Geležinkelių muziejus

Geležinkelių muziejaus steigimo idėja buvo gimusi dar tarpukaryje, bet prasidėjęs karas, po to sekusi ūkio suirutė sutrukdė tai įgyvendinti. Muziejus atsirado 1966 m., kuomet Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos vadovybė įkūrė Geležinkelininkų darbo šlovės muziejų. Pradinė surinkta medžiaga apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą, fotografijos, keli maketai buvo muziejaus fondo pradžia. Muziejus veikė dabartiniame AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastate Mindaugo g. Nr12/14. Ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę sovietiniam istorijos laikotarpiui, ne kartą keitė savo pavadinimą, nes tuomet geležinkelius valdė centrinė ministerija Maskvoje.

Muziejuje vyko įvairūs kultūriniai renginiai, buvo priimami garbingi svečiai. 1979 m. muziejus gavo tuomet aukštą liaudies muziejaus vardą. 1985 m. suteiktas jo įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Georgijaus Žemaičio vardas. Muziejus pradėtas vadinti Lietuvos geležinkelininkų Georgijaus Žemaičio liaudies muziejumi. 1998 m. muziejus perkeltas į naujas patalpas Mindaugo g. Nr. 15. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, eksponatai išdėstyti pagal istorinius geležinkelių vystymosi laikotarpius. Muziejus tapo visuomeniniu. 2010 m. gruodžio 7 d. muziejus uždarytas rekonstrukcijai ir iškeltas į Geležinkelio stoties keleivių rūmus (Geležinkelio g. 16). Atidarytas lankytojams nuo 2011 m. birželio 1 d.

Muziejus įsikūręs Vilniaus stoties antrajame aukšte ir yra išsidėstęs trijose salėse: informacijos (ekspozicijų), kultūrinė (parodų ir renginių) ir edukacinė (maketų). Beveik 900 eksponatų išdėstyti pagal temas: kelionės, ryšiai, kelio statyba, riedmenys, geležinkelių transporto signalizacija, statytojai ir darbuotojai. Dalį eksponatų lankytojai gali pažinti interaktyviai. Pavyzdžiui, demonstruojant krivūlinio aparato veikimą ir iešmo perjungimo mechanizmo veikimą, lankytojai tampa „stoties budėtojais, iešmininkais”, o iš pervažininko namelio vietinės baterijos telefonu gali susiekti su „posto budinčiuoju”.

Ekspozicijos pradžia supažindina lankytojus su geležinkelio stočių istorija. Eksponuojamos pirmųjų geležinkelio stočių Lietuvoje nuotraukos, autentiški kelionių geležinkeliu atributai: lagaminai, užkelti ant autentiškų lentynų iš dyzelinio traukinio D1, stotyse dirbusių bagažo nešikų ženklai, indai iš įvairių laikotarpių keleivinių vagonų, senas bilietų seifas bei kiti eksponatai.

2013 metais buvo atidaryta Geležinkelių muziejaus lauko ekspozicija. Ji veikia balandžio – lapkričio mėnesiais. Geležinkelių istorinių riedmenų ekspozicija išdėstyta  7100 m2 plote, buvusiame Vilniaus geležinkelio stoties „Skubos“ kelyne, kurį sudaro keturi keliai ir bagažo rampa. Geležinkelių muziejaus lauko ekspozicija – tai keturi aklakeliai, ant kurių sustatyti istorinės geležinkelių technikos eksponatai: kelio mašinos, vagonai, traukiniai, šilumvežiai ir seni garvežiai. Šalia garvežio stovi hidraulinė (vandens) kolonėlė, pagaminta Kauno centrinėse dirbtuvėse 1938 m. Ant bagažo rampos eksponuojamos senos svarstyklės, vandens garo siurblys, vagono šildymo katilas, senas didelis kelininkų darbo instrumentas-muštuvas ir kiti eksponatai.

Lauko ekspozicijos lankytojai turi galimybę pasivėžinti rankine drezina.

Muziejuje vyksta ne tik įvairios edukacinės programos vaikams, bet ir įvairūs projektai. Vienas tokių – „Šeimų šeštadieniai”. Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį muziejus kviečia įvairių kartų atstovus – senelius, tėvelius, vaikus ir anūkus – praleisti savo laisvalaikį kūrybiškai ir linksmai. Šeštadieninių užsiėmimų metu galima piešti, lipdyti, žiūrėti filmus, vaidinimus, žaisti ir kitaip įdomiai leisti laiką drauge su šeima.

Informacijos šaltiniai:

  1. Geležinkelio muziejus. 
  2. Geležinkelių muziejus – svetingiausias. 

Leave a Reply