Jeruzalės skulptūrų sodas

Viešoji įstaiga “Vilniaus Jeruzalės meno centras” 2020 metus užbaigė pristatydama projektą “Skulptūrų sodo ir V. ir M. Vildžiūnų meno kolekcijos perkėlimas į skaitmeninę erdvę”, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Projektu siekiama supažindinti visuomenę su Vilniaus Jeruzalės rajone įsikūrusiu Skulptūrų sodu bei šalia esančios Vlado Vildžiūno galerijos parodomis, kita kultūrine veikla, o taip pat unikalia Marijos ir Vlado Vildžiūnų sukaupta meno kolekcija. Šiuo tikslu buvo sukurta interneto svetainė (www.skulpturusodas.com) – virtuali lietuvių modernizmo ir jo tąsos platforma, kurioje persipina istorija ir dabartis, pristatanti Skulptūrų sodo atsiradimą, jo plėtrą, sodo ekspozicijoje esančius darbus, Vildžiūnų sukauptą lietuvių modernistinio meno kolekciją, galerijoje vykstančias parodas ir kitus renginius. Taip pat ši platforma galės tapti erdve profesionaliems lietuvių menininkams pristatyti savo darbus ir juos pateikti pardavimui, skatins kūrybinį verslumą ir platesnį profesionalaus meno vartojimą.

Skulptūrų sodo istorija prasidėjo prieš 50 metų, kai skulptoriaus Vlado Vildžiūno iniciatyva 1970-aisiais Vilniaus Jeruzalėje buvo įkurtas Skulptūrų sodas, puoselėjamas ir kuriamas iki šiol. Tai pirmasis profesionalios šiuolaikinės lietuvių skulptūros parkas Lietuvoje, unikalus tuo, kad gimė ir yra prižiūrimas pačių skulptorių pastangomis. “Jeruzalės skulptūrų sodas XX a. 7–10 dešimtmečiais tapo įvairių kartų menininkų, idėjų ir požiūrių, tarpukario Lietuvos praeities ir tuometinės realybės dialogo vieta. Ištikimybė kūrybos laisvės idėjai, kritiškumas primetamoms tiesoms, pagalba ir sveika konkurencija nunėrė bendruomeninių ryšių tinklą. Nuolatos vaikštinėdami ant „galima-negalima“ paženklintos kūrybos ribos menininkai kūrė savo Jeruzalę – ji vėliau virto reikšminga bundančio Sąjūdžio dalimi.” (Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, iš parodos “Kūrę savo Jeruzalę” Valstybės pažinimo centre pranešimo, 2018)

Skulptūrų sode eksponuojama ir Vlado Vildžiūno galerijoje per penkis dešimtmečius Vlado ir Marijos Vildžiūnų sukaupta šiuolaikinio lietuvių meno kolekcija, anot meno kritikų, priklauso Lietuvos dailės aukso fondui bei atspindi autentišką lietuvių meno raidą XX a. oficialiųjų doktrinų ir institucijų šešėlyje. Vildžiūnų kolekcijoje žymūs lietuvių ir lietuvių išeivijos, užsienio meno klasikų vardai – V. Kisarauskas, R. Gibavičius, V. Antanavičius, A. Steponavičius, B. Žilytė, A. Kmieliauskas, T. K. Valaitis, R. Viesulas, V. Petravičius, K. Zimblytė, J. ir J. Janavičiai, V. Šerys, R. Sakalauskas, A. Každailis, V. Urbanavičius, K. Jaroševaitė, P. Mazūras, S. Kuzma, L. Kuzmienė, M. Navakas, P. Repšys, D. Plavinskij, G. S. Kitagawa, A. Strumillo, S. Anaja ir kiti.

Šiuo metu Skulptūrų sodo ekspozicijoje yra virš 50 darbų iš granito, geležies, nerūdijančio plieno ir kitų medžiagų. Muziejinėje aplinkoje, kuri derinama su būdingu Vilniaus apylinkių kraštovaizdžiu, eksponuojami ir klasikų (daugeliui iš jų suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija), ir jaunesnės kartos skulptorių kūriniai. Prie pirmųjų priskiriami V. Vildžiūnas, T. K. Valaitis, V. Urbanavičius, M. Navakas, P. Mazūras, K. Jaroševaitė, prie antrųjų – G. Akstinas, A. Lankelis, K. Vildžiūnas, A. Kuzma. Po 2004 m. surengto tarptautinio skulptūros simpoziumo “Žvilgsnis į Senąją Europą”, skirto M. Gimbutienės atminimui, sodas pasipildė japonų ir lenkų menininkų – G. S. Kitagawos bei A. Strumillo skulptūromis.

Šiame sode gimė V. Vildžiūno monumentas M. K. Čiurlioniui (Druskininkai), skulptūros “Trys karaliai” (prie Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune), “Lietuviška baladė” (prie Vilniaus arkikatedros bazilikos), “Barbora” (Vokiečių g.), paminklas L. Stuokai-Gucevičiui, “Laisvei” Anykščiuose, “Baladė” Kelmėje ir kt., G. Karaliaus skulptūra “Rytas” (Lazdynuose), P. Mazūro “Nikė”, “Žemė Motina”, M. Navako granito, gelžbetonio, plieno darbai, reprezentuojantys lietuvių skulptūrą Lietuvoje ir užsienyje, K. Vildžiūno skulptūrų-objektų ciklas “Vilniaus ženklai” (ant Vilniaus tiltų) ir kt. Šioje unikalioje vietoje dera menas ir gamta, kūrybinis procesas – skulptorių dirbtuvės ir nuolat atnaujinama ekspozicinė erdvė.

Dauguma Skulptūrų sodo eksponatų yra autorių nuosavybė, todėl sodo ekspozicija yra tarsi “gyvas”, nuolat atsinaujinantis organizmas, kurį nuo šiol bus patogu sekti interneto svetainėje, o ir vaikštinėdami po Skulptūrų sodą lankytojai galės susipažinti su jo istorija, eksponatais, šalia esančios galerijos veikla bei Marijos ir Vlado Vildžiūnų unikalia meno kolekcija tiesiog išmaniuosiuose telefonuose.

Projekto rengėjų informacija

Telefonas pasiteiravimui: +37068578257

7_Rimtautas_Gibavicius

6_Stanislovas_Kuzma

5_Kazimiera_Zimblyte

4_Teodoras_K.Valaitis

3_Vincas_Kisarauskas

2_Zigmas_Kudra_prie_Barboros

8_Ksenija_Jarosevaite

1_Jeruzales_skulpturu_sodas

Pridedamos nuotraukos:

  1. Jeruzalės skulptūrų sodas, K. Vildžiūno nuotrauka;
  2. Zigmas Banevičius-Kūdra prie gipsinės Vlado Vildžiūno “Barboros”, 1972, V. Vildžiūno nuotrauka;

Iš Marijos ir Vlado Vildžiūnų kolekcijos:

  1. Vincas Kisarauskas “Karalių puota”, 1961, kartonas, aliejus;
  2. Teodoras Kazimieras Valaitis, 1961, estampas;
  3. Kazimiera Zimblytė, 1968, guašas, popierius;
  4. Stanislovas Kuzma “Dainuojantis arklys”, 1969, medis;
  5. Rimtautas Gibavičius iš ciklo “Vaikystės prisiminimai”, 1980, cinkografija;
  6. Ksenija Jaroševaitė “Dvi puokštės”, 1982, bronza.

Leave a Reply