Šalia Rotušės aikštės stovi senieji gildijos pastatai, susiformavę XV–XVI a. Pirkliai į Vilniaus miestą atvyko XV a., kai miestui buvo suteiktos turgų privilegijos, ir Rotušės aikštė šurmuliavo nuo mugių gausos.
XV a. pr. sklypo pietiniame šone galu į gatvę buvo pastatytas dviaukštis gotikinis namas su dideliu prekių sandėliu. Amžiaus viduryje prie Rotušės aikštės pastatytas vakarinis korpusas. Abu korpusai turėjo erdvius gotikinius rūsius. Namas minimas 1576 m. dokumente dėl gretimo Lukos Mamoničiaus namo ir vadinamas Gildijos namu. XVI a. pab. šis namas, kaip ir gretimas, priklausė LDK iždininkui, Dysnos seniūnui, pirkliui Lukui Mamoničiui. 1608 m. pastatas parduotas miesto labui, dešimčiai Vilniaus miesto pirklių brolijos narių. Taip pačiais metais jie rekonstravo pastatą, sumūrijo šiaurinį korpusą, rūsiuose prie aikštės įrengė smukles, pirmame aukšte – krautuves. Antras aukštas liko gyvenamas. Dauguma pietinio korpuso patalpų buvo skirtos prekėms sandėliuoti.
1828 m. įsikūrė „Žalioji vaistinė“. Pastatas buvo ne kartą rekonstruojamas, pristatomos papildomos patalpos. 1944 metais gerokai nukentėjo, 1957 m. atstatytas, čia ilgą laiką veikė neišvaizdi audinių parduotuvė, buvo įrengti butai.
Tai puikūs Vilniaus gotikos pavyzdžiai, menantys XV amžiaus pradžią. Įspūdingi rūsiai perdengti gotikiniais kryžminiais ir cilindriniais skliautais, dekoruotais XVIII a. tapyba. Pirmojo aukšto skliautai taip pat gotikiniai, itin gausu autentiškų senosios architektūros detalių – nišų, langų bei durų angų.
1993 m. Vilniaus miesto taryba Mažosios gildijos pastatą kartu su gretimu namu nutarė skirti Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniui Kazio Varnelio namams-muziejui. Dabar čia veikia įvairios keramikos, skulptūros, tapybos, istorinių baldų ir kt. ekspozicijos.
Informacijos šaltiniai:
- Čaplinkas Antanas Rimvydas. Didžioji gatvė.- Vilnius, 2011., p. 156-159.
- Muziejaus pastatas.
- Ką užsieniečiams būtina parodyti Vilniuje?