Operos ir baleto teatras

Pirmieji Operos ir baleto teatro rūmų projektai buvo parengti dar 1950 m. (architektai A. Lukošaitis ir J. Peras) ir 1955 m. (architektas R. Gegatas). Vėliau projektavimas pavestas jaunai architektei Elenai Nijolei Bučiūtei, kuri pateikė pirminį projekto variantą 1962 m. artimą funkcionalistinėms tendencijoms. Vėliau projektas ne kartą koreguotas, o statyba baigta 1974 m. Rūmai stovi viršutinėje Neries šlaito terasoje ir savo padėtimi bei tūriu dominuoja aplinkoje formuodami urbanistinę „kalvą“. Organiškai spręstas ir šlaito apipavidalinimas terasomis su srūvančiu vandeniu. Pastato tūris susideda iš dviejų pagrindinių dalių: horizontalaus žiūrovų salės (1150 vietų) masyvo ir iškilusios scenų dekoracijų dėžės. Konstrukcijoje naudotas gelžbetonis ir plytos, išsiskyrė originali metalinė erdvinė perdangos konstrukcija (inžinierius Ciprijonas Strimaitis).

Fasadų ir interjero kompozicijoje vyrauja monumentalumo ir teatrui būdingo iškilmingumo paieška. Pirminiame projekte vyravęs santūrus aklinų ir įstiklintų plokštumų žaismas praturtintas variniu pilonų formos scenos dėžutės dekoru, fasadus vainikuojančiu plačiu karnizu. Išliko moderniam funkcionalizmui būdingos didelės stiklo plokštumos. Solidumo teatrui suteikė kokybiškos apdailos medžiagos: granitas, gabras, marmuras, vario skarda, raudonos keraminės dekoratyvinės plytelės. Erdvioje per visą teatro aukštį kylančioje fojė dominuoja monumentalūs medžiu apipavidalinti balkonai bei nuo lubų nutįsę dekoratyvūs bronziniai šviestuvai (dailininkas Jurijus Markejevas). Salės interjere iškilmingą nuotaiką sustiprina raudonai auksinis koloritas. Iš raudono molio pagamintos dekoratyvinės keraminės plytelės, žalvario elementai puošia kolonų, durų apdailą, scenos uždangą, šviestuvus. Balkonai ir sienos apdailinti medžiu. Vestibiulio bare stovėjo specialiai baro bufetui suprojektuotos ir pagamintos taurės. Nuo 1998 m. teatras vadinamas Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Drėmaitė, Marija, Petrulis, Vaidas, Tutlytė, Jūratė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. – Vilnius, 2012, p. 322.
  2. 40-ies metų sukaktis: kaip dešimtmetį buvo statomas Operos ir baleto teatras

Leave a Reply