Paminklas Vilniaus Gaonui

Manoma, kad Žydų gatvėje nr. 8 gyveno Vilniaus Gaonas – vienas iš paskutinių didžiųjų talmudo žinovų, arba Ga-goen rabeinu Elijahu (šventasis mokytojas Elijas, arba Elijas ben Saliamonas (1720 – 1797). 1784 m. Gaono šeima gyveno viename iš Kahalo namų Žydų gatvėje, anksčiau Gaonas gyveno Antakalnyje ir jau septynerių metų sakė Vilniaus Didžiojoje sinagogoje pamokslą, aiškindamas painų Talmudo klausimą, ir gandas apie jo gabumus pasklido po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Pasakojama, kad devynerių metų jis išmoko atmintinai visą Senąjį Įstatymą, o dešimties – beveik visą Talmudą, o dvylikos dalyvavo rašto mokovų ginče dėl žydų kalendoriaus tikslumo ir tą ginčą išsprendė, remdamasis astronomijos žiniomis. Gaonas buvo pirmasis žydų mąstytojas, suvokęs būtinybę išvalyti senuosiuose tekstuose per šimtmečius susikaupusias klaidas. Gaonas griežtai smerkė chasidizmą – mistinį, panteizmo tendencijų turintį XVIII a. Vakarų Ukrainoje kilusį žydų judėjimą. Legenda byloja, kad Gaonas globojo Ger Cedeką, arba grafą Valentiną Potockį, perėjusį iš katalikybės į judaizmą. Namas Žydų gatvėje, kurį jam pastatydino žydų bendruomenė 1756 m. buvo nugriautas po Antrojo pasaulinio karo kaip ir daugelis kitų žydų kvartalo namų.

Namo, kuriame gyveno Gaonas vietoje netoli Žydų g. 3 dabar stovi „Išminčius“ – nedidelis paminklas, turintis ilgą istoriją. 1959 m. lietuvių skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis nutarė iš gipso pagaminti paminklo Gaonui modelį. Sovietmečiu parodoje jo parodyti nepavyko, todėl „Išminčius“ atsidūrė palėpėje. Priešgaisrinės apsaugos komisija, aptikusi ją, pareikalavo išmesti, netrukus, 1974 m. žuvo ir pats jos autorius. 1997 m. skulptoriaus draugai, prisiminę jo darbą, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę siūlydami pastatyti paminklą Gaonui artinantis jo mirties 200-osioms metinėms. Skulptorius Mindaugas Šnipas per labai trumpą laiką atkūrė skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas. Paminklas, nulietas iš bronzos, buvo atidarytas 1997 m. rugsėjo 12 d. Skulptūra sukėlė Vilniaus žydų bendruomenės ir svečių iš Izraelio pasipiktinimą, nes pagal žydų tradiciją negalimi trimačiai žmogaus atvaizdai, nes taip vaizduojami stabai. Tačiau skulptūrą sukūrė krikščionis, todėl šis draudimas negalioja. Netikslus kaltinimas ir tuo, kad išminčius pavaizduotas be galvos apdangalo, nes kipos nešiojimas yra daugiau paprotys, negu įstatymas, be to, skulptorius „uždėjo“ Gaonui ant galvos ąžuolo lapų vainiką.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1.  Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 92-93.
  2. Аграновский, Генрих, Гузенберг. Ирина. Вильнюс: По следам Литовского Иерусалима. Памятные места эврейской истории и культуры. Путеводитель. – Вильнюс, 2011, c. 36, 44 – 45.

Parašykite komentarą