Panerių geležinkelio tunelis

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, Panerių geležinkelio tunelis gali neatrodyti kaip didelio dėmesio ar išskirtinumo vertas objektas, tačiau atsižvelgiant į faktą, kad jis buvo statomas prieš pusantro šimto metų, verčia geriau susimąstyti kaip tokia technologiniu požiūriu sudėtinga struktūra buvo pastatyta. Nors pagrįstai šį objektą galima priskirti prie Lietuvos technologinio paveldo paminklų, literatūriniu (istoriografiniu) požiūriu, jo istorijai nušviesti veikalų vis dar stokojama. Gana išsamiai ir visapusiškai Panerių geležinkelio tunelio istoriją bei paskirties kaitą savo straipsnyje aprašo istorikas Manvydas Vitkūnas. Įdomių faktų taip pat galima rasti internetinėje erdvėj publikuojamuose pavieniuose mėgėjiškuose straipsniuose.

Panerių geležinkelio tunelio ilgis 427 m, aukštis – 6,4 m., plotis – 8 m.

Tunelio istorija nėra atsiejama nuo Rusijos imperijos geležinkelių tiesimo ir industrializacijos procesų. 1857 metų sausio 26 dieną Rusijos caras Aleksandras II pasirašė įsakymą dėl geležinkelio Sankt Peterburgas – Vilnius – Varšuva šakos tiesimo, su atšaka per Kauną, į Kaliningradą. Sankt Peterburgas – Varšuva geležinkelio šaka buvo padalinta į tris dalis. Kiekvieną jų projektavo ir savarankiškai tiesė skirtingos statytojų komandos. Lietuvoje šis geležinkelis buvo pradėtas tiesti 1858 metais, pabaigtas 1862 m. Tuo laikotarpiu šalyje buvo iškasti Kauno ir Panerių tuneliai, pastatyti tiltai per Nemuną, Nerį, Vilnelę, Merkį ir sukurta kita svarbi geležinkelio infrastruktūra. Tokio masto statyba buvo unikali ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijos imperijoje, todėl visi specialistai buvo pakviesti iš Prancūzijos ir Vokietijos. Panerių tunelio statyba prasidėjo 1859 metų sausio 1 d, šoninės tunelio sienos ir skliautai buvo pabaigti po trijų metų – 1861 metų rugsėjį.

Paskutinę, simbolinę plytą, per tunelio atidarymo iškilmes, 1861 metų spalio 3 dieną, į sieną įmūrijo pats Rusijos imperatorius. Tunelio naudojimo reikšmė ypač išaugo Antrojo pasaulinio karo metais. Vokiečių kariuomenė sustiprintai saugojo tunelį, tačiau frontui traukiantis, buvo planuojama tunelį, kaip ir kitą infrastruktūrą, susprogdinti. Didelio Raudonosios armijos puolimo metu Panerių tunelis nebuvo susprogdintas, nes tunelyje stovėjęs sprogmenų prikrautas ešelonas buvo netikėtai užgrobtas. Traukiniai tuneliu važiavo ir po karo, tačiau ilgainiui plytų skliautai ėmė smarkiai irti, grėsė griūti. 1960 m, po beveik šimtą metų trukusios eksploatacijos, tunelis buvo uždarytas. Nauji bėgiai buvo nutiesti aplenkiant kalvą, prieš tai dalį jos nukasus.

Informaciją parengė:

Vilius Šadauskas

Informacijos šaltiniai:

  1. Paneriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. –Vilnius, 2010. – T.17, p. 385.
  2. Panerių geležinkelio tunelis. Prieiga internete: http://pamirsta.lt/paneriu-gelezinkelio-tunelis/
  3. Vitkūnas, Manvydas. Panerių geležinkelio tunelis, arba 427 metrai po žeme. 

Leave a Reply