Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir karilionas

Pirmoji bažnyčia Lukiškėse buvo funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, gegužės 1-ąją. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4000 auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti, laidodami neturtinguosius, nemokamai atlikti bažnytines apeigas.

Ši bažnyčia yra viena iš ankstyvųjų stačiakampių dvibokščių bažnyčių. Pastatyta Lukiškių priemiestyje, atokiai nuo Senamiesčio. Bažnyčia pradėta mūryti 1690 m. Bažnyčia sudaro glaudų kompleksą su vienuolynu, 1713 – 1739 m. metais asimetriškai pastatytu prie jos šiaurinio šono. Bažnyčia yra vienanavė su žemesne presbiterija. Navos aukštis – 24 metrai lygus jos ilgiui – tai aukščiausia ir didžiausia Lietuvoje vienanavės bažnyčios erdvė. Bažnyčios fasadas sunkių masyvių proporcijų, stokoja XVIII a. Vilniaus barokui būdingo grakštumo. Vienuolyno namai dviejų aukštų, zigzago konfigūracijos.

Bažnyčios bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais – 1711, 1738 ir 1739. Varpai turėjo vardus – Jokūbas, Dominykas, Pilypas.

Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas. Jį iš Rusijos apie 1649 m. parsivežė Lietuvos artilerijos generolas ir Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas-Gosievskis. Iš pradžių paveikslas kartu su kitu Dievo Motinos atvaizdu buvo laikomas namų koplyčioje Dumblio dvare, netoli Seinų. Iš ten abu buvo perkelti į Seinų dominikonų bažnyčią. 1684 metais Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdą, dengtą sidabro aptaisais, konvento prioras padovanojo Lukiškių dominikonams.

1948 metais bažnyčią uždarius ir čia įrengus vaisių-daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėlį, paveikslas dingo.Tik 1998 m. paaiškėjo, kad jis pusę šimtmečio buvo saugomas Vilniaus Šv.Rapolo bažnyčioje, iš kurios, atsikūrę dominikonai prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, savo šventenybę susigrąžino.

1713-1739 metais prie bažnyčios pristatyti mūriniai vienuolyno namai. Jie buvo dviaukščiai, „L” raidės formos, o XVIII a. pabaigoje pristačius dar vieną korpusą, įgavo „Z” raidės formą. Vienoje vienuolyno koridoriaus pusėje buvo išdėstytų 10 celių. Prie vienuolyno veikė mokykla, kurioje dėstė patys tėvai dominikonai. 1844 metais iškeldinus vienuolius, bažnyčia ir prie jos buvusios patalpos perėjo parapijos žinion. Prie vienuolyno 1799 m. buvo įsteigta viena seniausių Vilniaus ligoninių, vėliau pavadinta Šv. Jokūbo vardu. 1808 m. ji tapo pirmąja pasaulietine miesto gydymo įstaiga, kuri veikė iki 2004 m. (pavadinimas grąžintas 1997 m.)

1992 m. bažnyčią grąžinus tikintiesiems, po metų vienuolyne apsigyveno atsikūrę dominikonai. Čia įsteigtas Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikonų generalinio vikariato, centras.

Nuo 1948 m. neveikusią ir su labai sunykusiu interjeru bažnyčią 1992 m. imta restauruoti. Didįjį altorių atnaujino Č. Bareika ir A. Žemaitis, skulptūras ­ K. Norkūnas. Po restauracijos į šį interjero akcentą sugrįžo garsaus tapytojo P.Smuglevičiaus drobė „Šventieji apaštalai Jokūbas ir Pilypas.“ Atlikti istoriniai-menotyriniai tyrimai padėjo nustatyti, kad dalis altorinių paveikslų („Šv. Tomas Akvinietis”, „Šv. Dominykas”, „Šv. Juozapas”, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu”, „Šv. arkangelas Mykolas”, „Šv. Jokūbas”, „Šv. Kotryna Sienietė”) po 1948 m. uždarymo pateko į Žvėryno Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, o fundatoriaus portretas papildė Nacionalinės paveikslų galerijos ekspoziciją. Keletas jų jau sugrįžo į savo senąją vietą.

2015 metų birželio 28 d. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įvyko iškilminga kariljono šventinimo ceremonija. Jau kitą dieną po pašventinimo meistrai iš Olandijos pradėjo varpų kėlimo į bokštą, montavimo ir derinimo darbus. Kariljono koncertinis debiutas įvyko 2015 m. rugsėjo 6 d., atidarant penktąjį tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį.

Kariljono varpus, kurių yra net 61 (mažiausio svoris – 8 kg, didžiausio – 3360 kg) išliejo garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas. Kompanijos viceprezidento Joep van Brussell, apsilankiusio ir apžiūrėjusio bažnyčią, nuomone, strateginė jos vieta ir pats bokštas idealiai tinka šiam instrumentui.

Iki šiol Lietuvoje dar veikė 35 varpų kariljonas Kaune ir 48 varpų Klaipėdoje.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Bažnyčia. Vilniaus dominikonai.
  2. Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – T.2,  p. 122 – 125.
  3. Lukiškių aikštėje aidės net šešiasdešimt vienas Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios kariljono varpas.
  4. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 64.

Parašykite komentarą