Aleksandras Puškinas (1799 – 1837) – rusų romantizmo poetas ir rašytojas, laikomas geriausiu rusų poetu ir modernios rusų literatūros pradininku. Jis taip pat rašė istorinę beletristiką. Jo kūrinys „Marija: rusiškos meilės istorija“ vaizduoja Rusiją valdant Jekaterinai II. XIX a. trečiajame dešimtmetyje jis susipyko su valdžia ir buvo ištremtas į pietinę Rusijos dalį. Esant stipriai vyriausybės cenzūrai ir neturėdamas galimybės keliauti ar spausdinti savo kūrinius, Puškinas parašė savo žinomiausią pjesę, dramą „Borisas Godunovas“, kurį išspausdinti galėjo tik metai po parašymo. Jo eiliuotas romanas „Eugenijus Oneginas“ buvo dalimis išspausdintas 1825–1832 metais. Dėl jo politinių įsitikinimų bei įtakos Rusijos maištininkų kartoms, Puškinas bolševikų buvo vaizduojamas kaip priešininkas buržuazinei literatūrai ir kultūrai bei kaip sovietinės literatūros ir poezijos pirmtakas.
1899 m. minint 100-ąsias poeto gimimo metines, Pilies skveras Vilniuje buvo pervadintas poeto vardu, o 1900 m. spalio 15 d. atidengtas A. Puškino paminklas. Granitinį pjedestalą suprojektavo miesto architektas K. Korojedovas, o bronzinį biustą pagal skulptoriaus V. Griaznovo sukurtą formą išliejo Berto meninės bronzos gamykla Sankt Peterburge. Jis buvo pastatytas už visuomenės pinigus. Paminklas išstovėjo iki 1915 m. vasaros pabaigos, kai jis kartu su M. Muravjovo ir Jekaterinos II paminklais išvežtas į Rusiją. 1955 m. rugpjūčio 13 d. beveik toje pačioje vietoje, kiek toliau nuo katedros, buvo atidengtas naujas paminklas (aukštis 2, 9 m), kurį sudaro realistinis bronzinis biustas (1, 2 m) ir stačiakampis rausvo šlifuoto granito postamentas, apačioje bronzinių akanto lapų eile sujungtas su laiptuotu cokoliu. Postamento viršuje yra iškilus bronzinis užrašas: „Puškinas“. Biusto šone yra įdubus įrašas: „Vyšniauskas B. 1955“. Biuste perteikti charakteringi, plastiškai išraiškingi Puškino bruožai. Jie kiek idealizuoti, romantizuoti. Paminklas sukurtas 1955 m. autoriai: skulptorius Bronius Vyšniauskas ir architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai.
Sąjūdžio laikais, 1988 m. antroje pusėje nuspręsta paminklą iškeldinti, ir 1992 m. jis perkeltas prie literatūrinio A. Puškino muziejaus.Puškino literatūrinis muziejus yra 1868 m. pastatytame pastate. Namas vieno aukšto, su mezoninais.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 160.
- Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016, p. 592 – 593.
- Rupeikienė, Marija. Markučių dvaro namas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988,.- T.1, p. 464 – 465.
- Stankevičienė, Regimanta. A. Puškino paminklas. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988.- T.1, p. 398.