Montvilos kolonija

Gyvenamųjų namų kompleksas, kuris laikomas vienu pirmųjų Vilniaus mikrorajonų. Jis yra beveik trikampio plano kvartale į vakarus nuo Lukiškių aikštės. Susideda iš 22 namų. 5 namai sudaro vieną pastatą prie Lukiškių aikštės, 10 namų – Kražių skersgatvyje, 7 namai – Kražių gatvėje. Namai dviaukščiai ir triaukščiai. Įvairių stilių elementai sudaro modernui būdingas kompozicijas. Tarp gatvių ir namų yra darželiai su gėlynais ir želdiniais (analogiški kitoms miesto kolonijoms). Visi namai su rūsiais, daugelis su mansardomis ir ūkiniais priestatais iš kiemo pusės.

Namai buvo skirti vienai šeimai. Būdingi bendrumai: įėjimas ir laiptai įrengti prie šoninės sienos. Šalia laiptinės yra nedidelis holas, aplink kurį laisvai išdėstyti 2 arba 3 kambariai. Patalpos atskiros arba pereinamos, gerai apšviestos, tikslingai išdėstytos. Pirmasis aukštas dažniausiai susideda iš svetainės, darbo kambario, valgomojo. Plačiais langais, erkeriais ir balkonais siekta išplėsti patalpų vidaus erdvę, optiškai sujungti interjerą su aplinka. Namų fasadai individualizuoti, kartu dera tarp savęs, asimetriški, žaismingi. Įvairaus didumo ir formų langų ir durų angos, balkonai išdėstyti nevienodais atstumais, skirtingame aukštyje. Meniniu požiūriu ši kolonija yra išraiškingiausia, nes architektai sėmėsi idėjų iš angliškų kotedžų.

Šie namai primena Londono darbininkų kvartalą, pasižymi tapybišku angliškų kotedžų stiliumi. Tokio moderno (secesijos) stiliaus architektūra buvo paplitusi visoje Europoje. Tarp šio stiliaus sekėjų buvęs ir žymus ispanų architektas Antoni Gaudi.

„Montvilos kolonija“ – tik vienas iš penkių tokio pobūdžio projektų Vilniuje. 1896-1913 m. J. Montvila inicijavo dar keturių tokių kolonijų statybas savo turimuose sklypuose gražiose Vilniaus apylinkėse –dvi Naujamiestyje, Šnipiškėse, Rasų gatvėje. Jas buvo galima vadinti naujomis urbanistinio miesto modelio dalimis. J. Montvila jas nusižiūrėjo besimokydamas Peterburge, Vienoje ir Berlyne bei keliaudamas Belgijoje.

Finansininkas Juozapas Montvila buvo kompleksinės namų statybos Vilniuje iniciatorius, vadovavo Labdarių ir Namų statybos draugijoms. 1911 m. dykvietėje šalia Lukiškių aikštės susidaręs 0,48 ha trikampis kvartalas padalytas į 24 beveik vienodo didumo sklypus. Juos visus nupirko minėta Montvilos vadovaujama draugija. Tais pačiais metais draugija surengė namų projektų parodą ir pradėjo statybą. 1913 m. statyba baigta, darbams vadovavo architektai Augustas Kleinas ir Vaclovas Michnevičius. Namai turėjo bendrą vandentiekio siurblinę su vandens biologinio valymo įranga.

J.Montvila globojo populiarius to meto architektus Vaclovą Michnevičių, Vladislovą Stipulkovskį ir Augustą Kleiną. Ši kompanija pastatė vaikų prieglaudų, privačių namų ir ne vieną viešąjį pastatą, tarp kurių verta paminėti turgaus halę Pylimo gatvėje ir Vilniaus pasididžiavimą – elektrinę, kurioje dabar įrengtas Energetikos muziejus.

Sovietmečiu namai buvo padalinti į butus. Kiekvienas jų turi du įėjimus – gyventojams ir jų svečiams skirtą fasadinį ir tarnams skirtąjį iš kiemo pusės.

Video reportažą nuo 54 iki 58 min, galite pažiūrėti čia.

Informaciją parengė:

Valdas Selenis

Informacijos šaltiniai:

  1. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. . – Vilnius, 1988.- T.1,  p. 323 – 324.
  2. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015, p. 71.
  3. Nerijus DrochnerisMontvilos kolonija – pati seniausia sostinėje namų bendrija. 
  4. Bernardas Gailius. Vilnius. Nelenkai prieš nelietuvius.

3 thoughts on “Montvilos kolonija

  1. Andrius says:

    Kaip nebūtų graudu, bet tenka, konstatuoti dėl autoriaus klastočių straipsnyje. Straipsnis politiškai angažuotas bei yra atvira klastote. Straipsnyje daroma aliuzija būktai iskilus Vilniečiai buvo etniniai lietuviai, kurie ir puoselėjo mūsų brangų miestą Vilnių. Straipsnyje suklastoti Juzef’o Montwill’o asmenvardžiai – “Juozapas Montvila” !!! , tai netgi nėra vertimas į lietuvių kalbą, nors asmenvardžiai niekada nėra verčiami.

    • Agne says:

      Laba diena, labai apgailestaujame, kad tekstas pasirodė dviprasmiškas. Autorius nieko neklastojo, jis tiesiog rėmėsi žemiau nurodytais šaltiniais.

Leave a Reply