Žymaus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos diplominis darbas, sukurtas baigiant Dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija) prie sankryžos esanti skulptūra – „Miesto vartų sargybinis“. Sovietiniais metais buvo pageidaujama, kad baigdami skulptūros specialybę Dailės instituto absolventai kurtų komunistinei ideologijai aktualiomis mechanizatorių, politinių veikėjų ar neutraliomis motinos ir vaiko temomis. Skulptoriui baigiant studijas artėjo 650-osios Vilniaus įkūrimo metinės, tad skulptūra buvo įvardyta kaip puošybinė pastato detalė ir pavadinta tiesiog „Riteriu“.
Vieta jai pasirinkta neatsitiktinai. Viduramžiais Vilnių juosė 1503 m. miestiečių pradėta statyti siena apsiginti nuo gresiančių totorių antpuolių. Vieni iš devynerių miesto vartų, kuriuose nuolat budėjo sargybiniai, buvo Trakų ir Pylimo gatvių sankirtoje.
XX a. pradžioje, iki Antrojo pasaulinio karo, šioje nišoje stovėjo šv. Kristoforo skulptūra.
Skulptorius prieš pradėdamas darbą studijavo literatūrą, domėjosi Viduramžių ir Renesanso karių šarvais bei ginklais. Tuo metu S. Kuzma bičiuliavosi su žymiu lietuvių grafiku Rimtautu Gibavičiumi, tad skulptūrai suteikė savo bičiulio veido bruožus, nes šie jam pasirodė artimi karžygio išvaizdai.
Iš pradžių skulptūra buvo medinė, dėl ideologinės cenzūros Gedimino stulpų nebuvo, o iš vario padaryta Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tuomet ją ir papildė Gediminaičių stulpai.
Informacijos šaltiniai:
- Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Vilniaus skulptūrų kelias. – Vilnius: Modernaus meno centras, 2014, p. 257-258.
- Darius Pocevičius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius: Kitos knygos, 2016, p. 668-669, 672-673.
- Miesto vartų sargybinis
- Venclova, Tomas. Vilnius: vadovas po miestą. – Vilnius, [2001], p. 203-214 (p. 160).
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos – Vilnius : Savastis, 2015, p. 273.