Tai juodo šlifuoto marmuro plokštė su įdubaus paauksuoto šrifto įrašu, apjuosta plačiais smiltainio rėmais yra Vilniaus arkikatedros šiaurinėje navoje, prie rytinės sienos. Lenta (1,2 ilgio ir 1, 7 pločio) karpyto, į apačią siaurėjančio silueto. Rėmai sukomponuoti iš reljefinių dekoratyvinių ir simbolinių motyvų – didžiojo kunigaikščio kepurės, vartų, Gedimino stulpų ir kartušo su vyčiu apačioje – susieti su teksto turiniu, tiksliai modeliuoti. Šonuose yra dekoratyviniai draperijų ir stilizuotų augalinių motyvų lipdiniai; jų formos plastiškos, spiralinės, dinamiško ritmo. Memorialinis įrašas lotynų kalba yra dviejų dalių. Vienoje sakoma, kad Lenkijos karalienė Bona Sforca 1573 metais pastatydino paminklą Vytautui, o vyskupas Valerijonas tinkamai palaidojo Vytauto palaikus.
Antroje pateikiama žinių iš Vytauto antkapinio paminklo istorijos: sakoma, kad memorialinėje lentoje panaudotas ankstesnio paminklo įrašas. 1573 metais paminklą sudarė marmurinė lenta ir biustas. Jam sunykus per 1610 metų gaisrą, 1628 metais pastatytas naujas antkapis su Vytauto portretu. Paminklas buvo sunaikintas per XVII – XVIII a. karus. 1734 metais Rusijos imperijos kariuomenė apiplėšė Vilniaus katedrą. Išliko anoniminė reliacija apie Vytauto palaikų išniekinimą, istorikas Domininkas Burba mano, kad šiuo šaltiniu pasitikėti nėra pagrindo, kadangi tai galėjo būti tiesiog gandai, tačiau jie liudija, kad XVIII a. bajorams Vytautas dar buvo svarbi istorinė figūra. Dabartinė memorialinė lenta Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva sukurta 1852 metais skulptoriaus Juozapo Kozlovskio.
Informaciją parengė:
Valdas Selenis
Informacijos šaltiniai:
- Adomonis, Tadas. Vytauto memorialinė lenta. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1, p. 169.
- Burba, Domininkas. Ar tikrai 1734 m. buvo išniekinti Vytauto Didžiojo palaikai? (naujai atrastas šaltinis, minintis Vytauto Didžiojo palaikus). – // Istorija. – 2004. Nr. 62, p. 43 – 47.
- Vytauto Didžiojo memorialinė lenta.