Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblis

Vienas seniausių universitetų Rytų Europoje buvo įkurtas siekiant kovoti su reformacijos sklaida 1579 metais, kai Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą. Universitetui vadovavo jezuitų vienuoliai greitai perėmę į savo rankas švietimą.

Universiteto rūmai pradėjo formuotis XVI a. vyskupo jurisdikcijoje, mūriniais namais užstatytame kvartale, kurį rėmina keturios Vilniaus gatvės: Universiteto (buvusi vyskupų), Šv. Jono, Pilies ir Skapo. Per daugybę metų centrinių rūmų ansamblis plėtėsi, keitėsi pastatų paskirtis, todėl ansamblis atspindi ir tuo metu Lietuvoje vyravusius architektūros stilius: gotiką, renesansą, baroką ir klasicizmą. Kompleksą sudaro trylika pastatų, turinčių po kelis korpusus, Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Pastatai išsidėstę aplink 13 įvairaus dydžio ir plano kiemelių.

Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblio kiemai yra pavadinti pasižymėjusių Universiteto auklėtinių ar profesorių vardais: Simono Stanevičiaus kiemas, Konstantino Sirvydo kiemas, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kiemas, Adomo Mickevičiaus kiemas, Lauryno Gucevičiaus kiemas, Mikalojaus Daukšos kiemas, Simono Daukanto kiemas ir t.t. Seniausias ansamblio namas yra įsikūręs seniausiame Observatorijos (XVI–XVIII vadinosi Kolegijos) kieme – Universiteto g. 3 pastatas. Pažymėtina, kad dauguma iš 13 universiteto kiemų dabartinius pavadinimus gavo 1979 m. Puošniausio kiemo statusas atitenka Didžiajam kiemui, kurį sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės stilistikos suvienyti į dinamišką erdvę. Aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas (68 m.) yra Šv. Jonų bažnyčios varpinė, iš kurios atsiveria miesto panorama. Į varpinę galima pakilti moderniu liftu.

1985 metais už paminklų apsaugą Vilniaus universitetui įteiktas Europos aukso medalis, o taip pat Vilniaus universiteto pastatų ansamblis atstovauja Lietuvai Briuselio parke ,,Mini Europa“.

Informaciją parengė:

Gabija Bučytė

Informaciniai šaltiniai:

  1. Alma Mater Vilnensis. Vilniaus universiteto istorijos bruožai. – Vilnius, 2012, p. 963.
  2. Baužienė, Morta. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius, 2012, p. 125–126.
  3.  Universiteto rūmai.
  4. Viliūnienė, Gina, Urbakavičius, Raimondas. Vilniaus šventovės. –Vilnius, 2012, p.194–205.

Leave a Reply